Gydymas vaistais jau yra neatsiejama civilizuoto pasaulio žmogaus gyvensenos dalis. Tiesa, vieni vaistus vartoja tik retkarčiais, o kiti – kasdien, dalis žmonių be vaistų jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad daugybė problemų kyla dėl neracionalaus vaistų vartojimo. Siekiant pažaboti šį vartotojiškumą, reikėtų atkreipti dėmesį į tokius susijusius aspektus kaip: paciento ir gydytojo komunikacija; vaistų įvairovė, jų kainos ir prieinamumas; informacijos apie vaistus patikimumas; farmacijos specialistų kompetencija ir vaidmuo; vaistų poveikis visuomenės sveikatai; net įrodymais pagrįstas sveikatos politikos formavimas.

Šiuos ir kitus su vaistų vartojimu susijusius klausimus aktyviai tyrinėja įvairių šalių mokslininkai. Šiuos klausimus bando spręsti ir Medicinos fakulteto farmacijos studentai kartu su kitų šalių mokslininkais.

Apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvos ir užsienio farmacijos mokslininkai, kalbėta Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete organizuotoje konferencijoje „Vaistų suvartojimo tyrimai“. Pasak pagrindinės renginio organizatorės, VU Medicinos fakulteto mokslo darbuotojos ir Groningeno universiteto doktorantės Indrės Trečiokienės, tai jau antrasis VU renginys, kuriame dalyvavo šalies ir užsienio dėstytojai, studentai, mokslininkai, farmacijos specialistai, už vaistų politiką ir kontrolę atsakingų sveikatos sistemos institucijų atstovai.

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo buvo įgyvendinta keletas mokslinių projektų, kurie analizavo vaistų suvartojimo Lietuvoje apimtis ir ypatumus. VU buvo apgintos trys disertacijos, nagrinėjančios vaistų suvartojimo apimtis, kokybę bei ypatumus Lietuvoje. Dauguma tyrimų buvo atlikta bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais ir specialistais.

Bendradarbiavimas su užsienio kolegomis tęsiamas ir šiandien. Konferencijoje savo ilgametę patirtį vaistų suvartojimo tyrimų srityje pristatė tarptautinio lygio mokslininkai ekspertai: prof. dr. Katja Taxis (Groningeno universitetas, Olandija) ir prof. dr. Bjornas Wettermarkas (Karolinska institutas, Švedija). Su šiais mokslininkais VU Medicinos fakulteto farmacininkai aktyviai bendradarbiauja ne vienerius metus. Dar vakar planuoti bendri projektai šiandien virsta realybe.

Konferencijos dalyvius pasitikusi VU Medicinos fakulteto profesorė Jolanta Gulbinovič dėkojo už ilgalaikį bendradarbiavimą, dalijimąsi teigiama praktika ir naujų idėjų įgyvendinimą. Pasak profesorės, Lietuvoje atliekamų tyrimų duomenis galima naudoti ne tik visuomenės suvartojamų vaistų kiekiams stebėti, bet ir gydymo kokybei gerinti.

„Kartu su kolegomis iš Groningeno universiteto ir Karolinska instituto einame didelių pokyčių link. Vilniaus universitete kartu rengiame aukščiausio lygio farmacijos specialistus pagal dar naują, bet jau populiarią farmacijos studijų programą, į kurią įtraukti dar Lietuvoje nedėstyti dalykai. Be abejo, siekiame tobulinti atliekamų mokslinių tyrimų metodologiją ir kokybę. Savo tyrimais norime prisidėti ir formuojant visuomenės sveikatos gerinimo politiką“, – teigia prof. J. Gulbinovič.

Prof. dr. B. Wettermarkas VU Medicinos fakultete jaučiasi lyg namuose. Šiais mokslo metais jis farmacijos studentams pradėjo dėstyti specialųjį kursą „Vaistų suvartojimo tyrimai“.

„Paskaitas pradėjau skaityti tik prieš mėnesį, bet jau susižavėjau čia besimokančiais ir mano dalyką pasirinkusiais studentais: jie tokie ambicingi ir smalsūs, tiesiog įsimylėję savo specialybę! Lietuvos farmacijos ateitis – gerose rankose“, – sako profesorius.

Kelerius metus su VU farmacininkais aktyviai bendradarbiaujanti profesorė dr. K. Taxis konferencijos dalyviams pristatė visame pasaulyje aktualią polifarmacijos problemą. Šis terminas apibrėžia daugelio vaistų vartojimą vienu metu. Tokio reiškinio padariniai pacientų sveikatai ir sveikatos apsaugai verčia susimąstyti.

„Atliekant mokslinius tyrimus ypač svarbūs teisingi duomenys. Praktinis jų pritaikymas padeda formuoti vaistų politikos gaires, numatyti konkrečias problemas ir jas efektyviai spręsti“, – teigia prof. K. Taxis.

Nors Vilniaus ir Groningeno universitetų mokslininkai bendradarbiauja atliekant mokslinius tyrimus, tačiau viena svarbiausių bendradarbiavimo krypčių išlieka farmacijos specialistų rengimas. Artimiausioje ateityje planuojama Groningeno universitete sukurtą ir Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje bei Australijoje plačiai naudojamą „simuliacinį“ farmacijos specialistų mokymo metodą įdiegti ir VU Medicinos fakultete. Dar tik ketvirtus gyvavimo metus skaičiuojančios farmacijos studijų programos studentai labai laukia šios pasaulinio lygio naujovės.

Be minėtų klausimų, konferencijoje buvo pristatyti keli Groningeno universiteto doktorantų darbai: apie kepenų ciroze sergančių pacientų vaistų suvartojimą ir jų saugumą (doktorantė Rianne Weersink), apie vaistininkų vaidmenį siekiant pagerinti diabetu sergančių pacientų ligos kontrolę (doktorantė Linda van Eikenhorst).

Tokie renginiai ypač naudingi ne tik mokslininkams, bet ir studentams, kurie žinias, patirtį ir gebėjimus gali perimti iš pasaulinio lygio specialistų neišeidami iš savo Alma Mater. Baigiantis konferencijai, I. Trečiokienė pažadėjo, kad „siekiant stiprinti ir auginti farmacijos studijų programą tokie renginiai bus organizuojami ir ateityje“.