Rugsėjo 21-25 d. Vokiečių filologijos katedra surengė Vokiečių romano savaitę, atvirą visiems lankytojams.
Prisimintos reikšmingos istorinės datos, Vokietijos Federacinės Respublikos 60 metų jubiliejus, taip pat – Berlyno sienos griuvimo 20-metis, kuris esmingai pakeitė ir iki šiol buvusios „perskeltos“ vokiečių literatūros veidą. Jau gerokai prieš prasidedant renginiui buvo sudarytas ir išplatintas 60 vokiečių romanų, išverstų į lietuvių kalbą, sąrašas, iš kurio Lietuvos skaitytojai galėjo balsuoti už penkis mėgstamiausius kūrinius. Germanistikos studijų kabinete buvo surengta šių romanų paroda – lankytojai galėjo įsitikinti, kad stambioji vokiečių proza Lietuvoje neblogai reprezentuojama. Kartu buvo pagerbtas vertėjų, kurių dauguma yra mūsų universiteto absolventai, triūsas. Atidarant renginį sveikinimo žodį tarė Vokiečių filologijos katedros vedėja Vaiva Žeimantienė, Filologijos fakulteto prodekanė Regina Rudaitytė, dekanas Antanas Smetona, VU bibliotekos direktorė Irena Krivienė, Vokietijos ambasados pirmasis sekretorius, Kultūros ir spaudos skyriaus vadovas Jean-Pierre Froehly, Goethe‘s instituto direktorė Irmtraut Hubatsch.
Vokiečių romano savaitės metu vyko įvairūs renginiai – pranešimai, viktorina „Vokiečių romanas ir jo kūrėjai“, veikė diskusijų klubas, skambėjo lietuvių ir vokiečių kompozitorių muzika. Daug lankytojų sutraukė diskusijos – svarstyta, kaip Lietuvoje vertinama vokiečių literatūra apskritai, ar populiarūs vokiečių autorių romanai, su kokiomis problemomis susiduria leidyklos. Savo nuomonę pareiškė žinomi literatūrologai, kritikai, vertėjai – Silvestras Gaižiūnas, Laimantas Jonušys, Jurgita Mikutytė, Teodoras Četrauskas, Antanas Gailius ir kiti. Vieni vokiečių romano „sunkiasvoriškumą“, tai yra jo artimas sąsajas su filosofija, vertino kaip privalumą, kiti manė, kad ši savybė jį nutolina nuo „eilinio“ skaitytojo. Temperamentinga buvo ir diskusija, kurioje savo nuomonę reiškė žymūs literatūrologai, vertėjai ir istorikai – Raminta Gamziukaitė, Regimantas Tamošaitis, Alfonsas Tekorius, Alfredas Bumblauskas. Kalbėta apie istorinę refleksiją vokiečių romane, apie istoriškumo ir meniškumo santykį. Buvo pažymėta, kad vokiečių literatūroje nuolat grįžtama prie tautą ištikusių istorinių katastrofų vaizdavimo, todėl rašytojams nelengva atitrūkti nuo realybės ir sukurti originalią meninę koncepciją. Galima buvo įsitikinti, kad tarpdisciplininiai ginčai visada yra prasmingi, nes jie padeda griauti mąstymo klišes, duoda naujų impulsų interpretacijoms.
Renginio metu paminėtas ir prieš 50 metų pasirodžiusio vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Günterio Grasso romano „Skardinis būgnelis“ jubiliejus. Jo pasirodymas buvo vienas ryškiausių to meto Vokietijos literatūrinio gyvenimo įvykių. Ištraukas iš romano išraiškingai skaitęs Jaunimo teatro aktorius Andrius Bialobžeskis klausytojams leido pajusti šio legendinio kūrinio meninę ir emocinę įtaigą.
Žinoma, labai rūpėjo sužinoti, kurie vokiečių romanai surinko daugiausia lietuvių skaitytojų balsų. Štai „nugalėtojai“ – P. Süskindo „Kvepalai“ (pirmoji vieta), E. M. Remarque‘o „Vakarų fronte nieko naujo“ ir to paties rašytojo „Trys draugai“, H. Hesse‘s „Stepių vilkas“ ir J. W. Goethe‘s „Jaunojo Verterio kančios“. Įdomu, kad šį „penketuką“ balsuodama atspėjo VU vokiečių filologijos specialybės III k. studentė Akvilė Švalkutė. Į viktorinos klausimus geriausiai atsakė taip pat mūsų universiteto lietuvių filologijos ir vokiečių kalbos specialybės III k. studentė Viktorija Vasiliauskaitė.
Vokiečių filologijos katedra dėkoja Vilniaus Goethe‘s institutui už finansinę paramą ir Vokietijos ambasadai Lietuvoje už įsteigtus prizus.
Vokiečių romano savaitė pagyvino lietuvių ir vokiečių kultūrų dialogą, aktualizavo akademinių sluoksnių ryšius su platesne Lietuvos skaitytojų auditorija.
Doc. Jadvyga Bajarūnienė
Komentarų nėra. Būk pirmas!