Praėjusių metų pabaigoje pasirodė kolektyvinė monografija „Pasitikėjimo Lietuvos teisėsauga profiliai“. Šioje knygoje apibendrinti dvejus metus vykdyto projekto „Lietuvos gyventojų pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis ir jį lemiantys veiksniai“ rezultatai. Projekte dalyvavo Vilniaus universiteto mokslininkai ir šios knygos autoriai – sociologas ir kriminologas dr. Aleksandras Dobryninas, teisininkė ir kriminologė doc. dr. Anna Drakšienė, sociologas doc. dr. Vladas Gaidys, sociologė ir kriminologė dr. Eglė Vileikienė, sociologė ir kriminologė dr. Laima Žilinskienė. Projektą koordinavo VU Filosofijos fakulteto Kriminologinių studijų centras, rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Monografija tęsia ir praplečia kriminalinės justicijos institucijų sociologinę analizę, kuri buvo pradėta dar 2004 m. išleistoje A. Dobrynino ir V. Gaidžio knygoje „Ar saugi Lietuvos visuomenė?“. Naujojoje monografijoje aptariami teisiniai bei istoriniai Lietuvos teisėsaugos aspektai, keliami klausimai, kaip visuomenė suvokia ir vertina teisėsaugos institucijas, kokie veiksniai daro įtaką pasitikėjimui teisėsauga, analizuojamas žmonių požiūris į žmogaus teisių apsaugą, visuomenės saugumą, nusikaltimus ir bausmes, nusikaltimų aukas.

Monografijoje panaudota daug naujų kriminologinių, sociologinių ir teisinių teorinių šaltinių, užsienyje ir Lietuvoje atliktų empirinių tyrimų rezultatų. Knygoje pristatomi ir originalūs kokybinis (fokusuota grupės diskusija) ir kiekybinis (reprezentatyvi gyventojų apklausa) tyrimai, analizuojami jų rezultatai. Šie rezultatai palyginami su ankstesnių tyrimų rezultatais.

Pagrindinė knygos tema – pasitikėjimas teisėsauga. Šiame darbe pasitikėjimas matuojamas ne tik tradiciniais sociologiniais instrumentais, bet į pasitikėjimą bandoma pažvelgti ir kaip į kompleksinį fenomeną. Visų pirma, atkreipiamas dėmesys į sąvokos „pasitikėjimas“ dviprasmiškumą. Pasitikėjimas (angl. confidence) institucijomis sociologijoje dažniausiai siejamas su tuo, kaip šios institucijos atlieka joms priskirtus vaidmenis. Tokia pasitikėjimo interpretacija suponuoja galimybę „dalyvauti funkcinėse sistemose“ ir šiame kontekste pasitikėjimas jų instituciniais elementais veikiau gali būti interpretuojamas kaip „pasitenkinimas“ (arba „nepasitenkinimas“) institucijų atžvilgiu. Kita vertus, pasitikėjimas (angl. trust) gali būti suprastas ir tarpasmeninių santykių kontekste, per tapatumo prizmę. Tokioje situacijoje individas linkęs prisiimti tam tikrus įsipareigojimus („riziką“) dėl tų, kuriais jis pasitiki arba nepasitiki. Pirmą aspektą autoriai siūlo vadinti „patikimumu“, antrą – „pasitikėjimu“. Monografijoje bandoma ne tik atskirai įvertinti pasitikėjimą teisėsauga ir jos patikimumą, bet ir suprasti, iš kokių elementų jie konstruojami ir kokią šie elementai daro įtaką bendram pasitikėjimui teisėsauga ir patikimumui. Pagal šią naują metodologiją sudaryti policijos, prokuratūros bei teismų pasitikėjimo/patikimumo indeksai.

Monografijoje taip pat pateiktos pagrindinės tyrimo išvados ir rekomendacijos, kaip galima gerinti pasitikėjimą teisėsauga.

Ši knyga bus naudinga studijuojantiems kriminologiją, teisę, sociologiją ir psichologiją. VU studentui ji pravers tuo, kad supažindins su sociologinių tyrimų metodika, statistinės analizės taikymu nagrinėjant teisėsaugos problemas, kriminologinės interpretacijos specifika. Knyga skiriama visiems, kurie domisi teisėsaugos klausimais, jos plėtojimosi perspektyva.

Projekto vadovas ir monografijos sudarytojas bei bendraautoris prof. dr. A. Dobryninas teigia: „Panašius tyrimus reikia tęsti toliau, nes tai ne tik atitinka mokslininkų kriminologų interesus, bet yra ir visų mūsų bendras reikalas. Tokie tyrimai leidžia įvertinti teisėsaugos būklę, atskleisti jos stiprybes ir silpnybes, padėti įveikti esamas problemas. Kuo efektyvesnė, patikimesnė mūsų teisėsauga, tuo ramesnis, mažiau konfliktiškas ir saugesnis mūsų gyvenimas.“

Monografiją išleido Vilniaus universiteto leidykla.