Šiuolaikinėje visuomenėje socialinė politika tapo pagrindine viešosios politikos sritimi. Karščiausi politiniai debatai vyksta nebe dėl karo ir taikos, bet dėl viešųjų finansų, užimtumo, sveikatos apsaugos, socialinės atskirties, pensijų, studijų ir kitų socialinės politikos dalykų. Socialinės gerovės sritys nebegali būti išmaningai plėtojamos ir valdomos neturint specialių kompetencijų, kurių ugdymui ir yra skirta socialinės politikos programa. Tai visai nauja, tačiau parengta vadovaujantis jau pakankamai turtinga Europine patirtimi, programa. Ji orientuota į kritišką tyrimais grįstų socialinės politikos žinių ir principų taikymą praktikoje. Programoje didelė dalis skiriama tyrimo metodams, darbui su duomenimis ir studentų pasirinkimui gilintis į juos dominančią socialinės politikos sritį.

Programa yra modulinė, todėl studentai kiekviename semestre studijuoja nedidelį skaičių, bet didesnės apimties dalykus, kuriuose derinami socialinių mokslų bendrieji pagrindai su tų mokslų pasiekimų taikymu socialinės politikos praktikoje. Programa sudaryta iš trijų modulių grupių. Pirmoji – pagrindinių socialinių mokslų moduliai. Tai yra teorinis socialinės politikos pažinimo pagrindas: sociologija, politikos teorija ir filosofija, ekonomika, teisė, psichologija. Antroji modulių grupė yra programos šerdis. Tai – socialinės politikos paradigmų studijos, kurios aprėptos trimis moduliais: Socialinės problemos, poreikiai ir vertybės, Socialinės politikos sprendimai ir instrumentai, Socialinės politikos kaitos veiksniai ir procesai. Baigę šiuos modulius studentai išsiaiškins tris esminius klausimus. Pirmas, kodėl moderni visuomenė turi išplėtotą socialinę politiką, kokį vaidmenį ji vaidina, kad visuomenė galėtų funkcionuoti kaip sistema? Antras, kaip priimami socialinės politikos sprendimai, kaip organizuojamas jos vykdymas, kokios priemonės taikomos gyventojams teikiant socialinę pagalbą? Trečias, koks yra socialinės politikos kaitos poreikis, kokios tos kaitos varomosios jėgos, kaip vyksta kaita?

Paminėtos modulių grupės yra privalomos. Po jų studentai didelę tolimesnių studijų programos dalį bus pajėgūs sąmoningai susiplanuoti patys. Todėl trečiąją modulių grupę sudaro daugiausia pasirenkami įvairių socialinės politikos sričių dalykai: Socialinė ir sveikatos apsauga, Švietimo sociologija ir politika, Vietinės savivaldos socialinė politika, Socialinė ekonomika ir NVO, Šeimos ir lyčių lygybės politika ir kt. Programoje yra numatyta ir gretutinių studijų galimybė. Tai reiškia, kad nuo antro kurso vietoje pasirenkamų socialinės politikos modulių galima studijuoti kitų Vilniaus universiteto fakultetų siūlomose gretutinėse 60 kreditų studijų programose. Socialinės politikos specialistai reikalingi valdžios, administravimo ir socialinių paslaugų įstaigose, politinėse, pilietinėse, profesinėse ir lobistinėse organizacijose, žiniasklaidoje. Ten dirbantys socialinės politikos analitikai, formuotojai ir įgyvendintojai turi dideles galias, daro stiprų poveikį visos šalies ekonominei ir socialinei raidai.

Visose visuomenėse poreikis socialinės politikos studijoms stiprėja sudėtingėjant socialinėms problemoms. Besikeičiančios gyvenimo kokybės kontekste auga ir sudėtingėja gyventojų poreikiai, atsiranda vis labiau sofistikuoti socialinės pagalbos metodai, plečiasi jų įvairovė. Todėl verta planuoti ir tolimesnes socialinės politikos studijas magistrantūroje. Ją turi vienintelis Vilniaus universitetas. Be to, Socialinės politikos bakalaurams, turintiems solidų visuomenės reikalų išmanymą, bus atviros ir kitų socialinių mokslų magistro studijos.