Du TSPMI mokslininkų vadovaujami projektai laimėjo Lietuvos mokslo tarybos mokslo konkursinį finansavimą.

Prof. Raimundo Lopatos vadovaujama TSPMI mokslininkų komanda laimėjo finansavimą programoje Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas ir 2012–2014 m. įgyvendins projektą „Istorijos politika kaip valstybės geokultūrinio ir geopolitinio tapatumo įtvirtinimo įrankis“. Doc. Ainės Ramonaitės vadovaujama tyrėjų komanda laimėjo mokslininkų grupių projektų konkursinį finansavimą ir 2012–2014 m. įgyvendins projektą „Lietuvos nacionalinė rinkiminė studija”.

Istorijos politikos tyrimų branduolį surado istorinės atminties – jos konstravimo, palaikymo ir išsaugojimo konkrečioje visuomenėje prielaidų, sąlygų, būdų ir galimybių tyrinėjimai. Atlikti darbai analizuojant Lietuvos istorinės politikos būklę rodo, kad Lietuvoje nėra nuoseklios, ilgalaikės istorijos politikos, kurią dažnai struktūruoja įtampos ir nesutarimai tarp skirtingų istorijos naratyvų bei jų suponuojamų valstybės vizijų. Atliekami tyrimai nėra nuosekliai ir kryptingai siejami su valstybės istorijos politikos problematika ir kolektyvinės atminties aktualizacijos per politinį procesą problemomis. Dar mažiau dėmesio yra skiriama sistemingai politikos poveikio istoriniam sąmoningumui ir atminties diskursams problematikai ir istorinių naratyvų (ar jų nebuvimo) poveikiui politinio suverenumo vertinimams. Tyrimų, analizuojančių geopolitinį Lietuvos istorinio tapatumo kontekstą, nėra.

Projekto „Lietuvos nacionalinė rinkiminė studija“ metu pirmą kartą bus sistemiškai pažvelgta į Lietuvos gyventojų 20 metų rinkiminio elgesio tendencijas, transformaciją bei jų prielaidas, bus padėtas empirinis ir metodologinis pamatas ilgalaikiams sisteminiams Lietuvos gyventojų politinio elgesio tyrimams bei tarptautinėms lyginamosioms studijoms („Europos rinkėjo“ duomenų bazė), 2012 m. rinkimų analizėje išbandyti Lietuvoje nauji tyrimo metodai (panelinė apklausa). Tyrimu siekiama nustatyti, ar ir kokiu mastu Lietuvos piliečių rinkiminį elgesį įmanoma aiškinti remiantis partinės identifikacijos, socialinių skirčių, ekonominio balsavimo, probleminio balsavimo teorijomis, kokią įtaką piliečių preferencijoms daro strateginė politinė komunikacija. Keliami Lietuvoje iki šiol menkai tirti klausimai: kaip naujoje demokratijoje susiformuoja partinis prieraišumas, ar Lietuvoje egzistuoja „problemų nuosavybės“ reiškinys, kaip rinkėjo apsisprendimą lemia jo politinis išprusimas, partinis prieraišumas, socialinės aplinkos homogeniškumas? Tyrimas yra aktualus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniame kontekste. Tikimasi ne tik suteikti naują perspektyvą viso regiono pokomunistinių visuomenių politinio elgesio tyrimams, bet ir pasiūlyti vertingų įžvalgų Vakarų visuomenių rinkiminio elgesio, kuris nebėra stabilus ir vis sunkiau paaiškinamas tradicinėmis teorijomis, tyrimams.