Nuo šiol Fizikos fakultete bus galima gauti mokyklos pedagogikos studijų pažymėjimą, kuris suteiks galimybę dėstyti fiziką įvairiose šalies bendrojo lavinimo įstaigose. Apie atnaujinto mokytojų rengimo džiaugsmus ir rūpesčius kalbasi Fizikos fakulteto prodekanas doc. Kazimieras Glemža, doc. Valdemaras Aleksa ir doc. Vilhelmas Urba.

Lietuvos nacionalinėje fizikos konferencijoje vienintelis pristatėte stendinį pranešimą mokytojų rengimo kaitos klausimais, nors šiuo metu daug kalbama ir rašoma apie pedagogų trūkumą, jų prestižo smukimą, moksleivių nenorą studijuoti tiksliuosius mokslus…

Doc. K. Glemža: Iš tiesų dėmesys temoms, vienaip ar kitaip susijusioms su fizikos studijų turinio, fizikos dėstymo metodikų, ypač gabių mokinių papildomojo ugdymo aktualijomis, menkas. Prieš 15–20 metų nacionalinėse fizikos konferencijose per vieną dieną būdavo pristatoma 8–10 žodinių pranešimų minėtomis temomis. Jos išlieka svarbios ir šiandien, turint omenyje, kad kai kurie universitetai jau keleri metai nebesurenka absolventų pedagoginėms studijoms. Pastaraisiais metais mūsų universitetas labai intensyviai dirba mokytojų rengimo klausimais.

Birželio 19 d. VU Šv. Jonų bažnyčioje Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas iškilmingai įteikė mokyklos pedagogikos studijų baigimo pažymėjimus keturiolikai fizikos bakalaurų. Ar iki tol teko nueiti ilgą kelią?

Doc. K. Glemža: Džiaugiamės tuo, kad 14 VU absolventų, turėdami oficialius mokytojo pažymėjimus, jau gali nuo rugsėjo 1-osios dirbti fizikos mokytojais. Tai ketverių metų bendradarbiavimo su Filosofijos fakultetu, atnaujinant mokytojų rengimą Fizikos fakultete, rezultatas. Šia proga norėčiau padėkoti VU studijų prorektorei doc. N. Radavičienei, prof. V. Balevičiui ir prof. A. Poviliūnui už toliaregišką ateities mokytojų rengimo VU svarbos matymą, visokeriopą pagalbą bei palaikymą.

Kartu su doc. V. Aleksa aktyviai atstovavome ir reiškėme mūsų fizikų poziciją mokytojų rengimo klausimais dėl gretutinių, laipsnio nesuteikiančių studijų tvarkos ir kaitos įvairiuose VU organizuojamuose forumuose bei pasitarimuose penketą pastarųjų metų. Už tokį puikų rezultatą dėkoju ir ilgamečiam mokymo metodikos dėstytojui ir mokytojų rengimo entuziastui doc. V. Urbai, kūrusiam mokytojų rengimo programą. Norėčiau pabrėžti, kad Fizikos fakultete pedagoginės studijos vykdomos kreditų kaupimo būdu, nes taip fizikams patogiau studijuoti pedagoginius dalykus.

Fizikos fakultete vykdomos šešios studijų programos. Kas gali rinktis pedagoginius dalykus? Ar yra atranka?

Doc. K. Glemža: Energetikos fizikos, fizikos, kompiuterinės fizikos ir modeliavimo, moderniųjų technologijų fizikos ir vadybos, taikomosios fizikos, telekomunikacijų fizikos ir elektronikos studentams jokių apribojimų rinktis pedagogines studijas nėra. Fizikos mokytojų rengimo programoje psichologijos, pedagogikos ir fizikos didaktikos dalykus, kurie integruoti į fizikos studijų programą, studentai 3–7 semestruose renkasi kaip pasirenkamuosius ir laisvuosius. Pedagoginė praktika atliekama Vilniaus licėjuje, gimnazijose ir vidurinėse mokyklose pagal trišalę sutartį, įdarbinant fizikos mokytojus lektoriais valandininkais Fizikos fakulteto Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedroje.

Specialios atrankos nėra, tačiau šeštame semestre doc. V. Aleksa pokalbio ir didaktikos seminarų metu išsiaiškina studentų motyvus ir galimybes, kai studentai mokosi vesti pamokas, kalbėti prie lentos prieš auditoriją. Jis yra ilgametis studentų praktikos vadovas, žinantis, su kokiais sunkumais susiduria praktikantai mokyklose, tad aptaria, kokių reikia gebėjimų, kokias kompetencijas konkrečiu atveju reikia tobulinti. Studentas dažniausiai trečiame kurse apsisprendžia, ar pajėgs lygiagrečiai studijuoti fizikos ir likusius psichologijos ar pedagogikos bei didaktikos dalykus, ar mokytojo profesija tikrai jam skirta. Septintame ir aštuntame semestruose dar laukia praktika gimnazijoje. Taigi motyvacija gali sustiprėti arba susilpnėti.

Kodėl mokytojų pažymėjimai yra kaip baigusiųjų antrosios pakopos laipsnio nesuteikiančias studijas? Kokia studijų tvarka?

Doc. K. Glemža: Kol kas formalus kelias toks: nuo 2011 m. Fizikos fakultete pirmosios pakopos studentai antrame kurse gali rinktis Filosofijos fakultete studijuoti psichologijos ir pedagogikos dalykus, o trečiame kurse didaktikos dalyką – mūsų fakultete. Studijų apimtis sudaro 60 kreditų, išdėstytų nuo 3 iki 7 semestro lygiagrečiai su pagrindinėmis bakalauro programos studijomis. Aštuntame semestre rengiami du baigiamieji darbai – fizikos bakalauro (12 kreditų) ir pedagoginių studijų (3 kreditai). Iškart po fizikos bakalauro darbo gynimo stojama į laipsnio nesuteikiančių studijų mokyklos pedagogikos programą Filosofijos fakultete, kuri yra antrosios studijų pakopos programa. Kadangi mūsų fizikos bakalaurai jau būna atsiskaitę už pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykus, atlikę pedagoginę praktiką mokykloje, ginasi tik pedagoginių studijų baigiamąjį darbą. Po to jiems įteikiami fizikos mokytojo pažymėjimai, kurie suteikia galimybę dirbti dalyko mokytojais įvairių tipų bendrojo lavinimo pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose, kituose mokymo centruose.

Norinčiųjų įgyti fizikos mokytojo profesiją pastaraisiais metais daugėja. Galime džiaugtis tokia augimo tendencija Vilniaus universitete.

Doc. V. Aleksa: Galiu spėti, kad paskutinių ketverių metų fizikos mokytojų skaičiaus augimo tendencija gali būti klaidinanti, nes skaičiai gali būti atsitiktiniai ir nuo daug ko priklausantys. Visų pirma, nuo specifinių įstojančiųjų gebėjimų – juk ne kiekvienas gali tapti mokytoju. Priklauso ir nuo jų tikslų baigus VU. Antra, priklauso nuo universiteto bei valstybės politikos mokytojų rengimo atžvilgiu. Manau, ypač gabus jaunimas šiandien pragmatiškai žiūri į galimybę gauti ir bakalauro diplomą, ir mokytojo pažymėjimą. Taigi galime nusiraminti – visi įstojusieji į Fizikos fakultetą tikrai netaps mokytojais, nes ne dėl to čia stojo. Juk ir ne visi norintieji gebės lygiagrečiai sėkmingai studijuoti papildomus dalykus, apginti du baigiamuosius darbus. Tačiau būtų gerai kasmet išleisti apie 10 fizikos mokytojų.

Mokytojai rengiami bendradarbiaujant su Filosofijos fakulteto Edukologijos katedra. Ar Fizikos fakulteto studentams sunkiau sekasi krimsti pedagogikos ir psichologijos dalykus?

Doc. V. Aleksa: Kodėl turėtų būti sunkiau? Studentai sako, kad jiems kaip tik labai įdomios tokios paskaitos. Šį pavasarį mūsų studentai, Edukologijos katedroje pasirinkę pedagoginių studijų baigiamųjų darbų temas, labai gerai parengė ir apgynė darbus. Tad tikrai labai vertiname ir džiaugiamės dalykiniu, tvirtu tarpkatedriniu bendradarbiavimu universitete ir nuoširdžiai dėkojame Edukologijos katedros vedėjai prof. L. Duoblienei, prof. V. Aramavičiūtei, prof. V. Targamadzei, doc. T. Bulajevai, doc. I. Stonkuvienei, lekt. Š. Nagrodskaitei, lekt. V. Venslovaitei, lekt. S. Kontrimienei, vyr. specialistėms Ž. Kudrevičienei ir S. Kairei.

Sakoma, kad jeigu nebus gerų mokytojų, nebus ir gerų studentų. Tad kokie pirmosios laidos (pagal naująją tvarką) absolventai – būsimi mokytojai?

Doc. V. Aleksa: Mums, kaip klasikiniam universitetui, visada reikės gerų studentų. Šiemet baigusius pedagogines studijas fizikos bakalaurus apibūdinčiau šūkiu: „Į mokyklas juos – trejiems metams mažiausiai!“ Juokauju, žinoma, tačiau jie – ypač gabūs fizikai, ypatingi būsimieji mokytojai. Jie tikrai pakeltų mokytojo profesijos įvaizdį Lietuvoje.

Kaip vesti šiuolaikinį „skaitmenizuotą“ moksleivį keliu, kuriuo eidamas jis pamažu pats suvoktų, ko jam reikia mokytis, ką ugdytis, kad galėtų pradėti realizuoti savo tikslus ateities versle ar studijose, pasakyti, žinoma, paprasčiau, nei numatyti ugdomojo ateitį ir parinkti adekvačius ugdymo metodus. Vertinti žinias daug paprasčiau, nei įvertinti kompetencijas, bet tai reiškia, kad ir mes kartu su moksleiviais turime mokytis ir keistis. Gražu, kai mokytojas gyvena taip, kaip moko. Joks apsimetimas bendraujant pamokoje nesuveiks, jei pedagogika nėra tavo pašaukimas.

Bendraudamas su trečio ir ketvirto kurso studentais mačiau, su kokiu jaunatvišku užsidegimu ir išradingumu jie dirbo praktikos metu, turiu mokytojų / mentorių atsiliepimus ir žinau, kaip kiekvienas jų gynė baigiamuosius darbus Filosofijos fakultete. Tai puikūs išradingi fizikos specialistai, suprantantys, kad didaktika yra fizikos dalyko dalis, laisvi prieš auditoriją / klasę, sugebantys įtaigiai, argumentuotai reikšti mintis. Jie moka įžiebti susidomėjimo kibirkštis moksleivių akyse. Tokie geri mokytojai atves pas mus gerų studentų.

Įdomu, kad Fizikos fakultete pedagogams buvo leidžiama baigiamuosius darbus ginti ir iš fizikos metodikos srities. Daugeliui jų vadovavote Jūs, docente.

Doc. V. Aleksa: Kadangi skaičiau kompiuterių taikymo fizikos pamokoje kursą, studentai per pratybas turėdavo sukurti mokymui skirtas programėles „Pascal“, „Basic“, „Delphi“ programavimo kalbomis, taip pat animacijas programiniu paketu „CorelDraw“ ir kitas pagal jų sugalvotus algoritmus, kurios dažniausiai būdavo naudojamos kompiuterių klasėse moksleivių žinioms testuoti ir naujai medžiagai dėstyti per pedagoginę praktiką mokyklose. Prisimenu, vienos studentės diplominio darbo tema buvo „Vilniaus licėjaus ir vieno Londono inžinerijos koledžo moksleivių fizikos žinių palyginimas“. Rezultatais buvo labai susidomėję ir pagrįstai džiaugėsi ne tik gynimo komisijos nariai mūsų fakultete, bet ir Vilniaus licėjaus mokytojai. Beje, žinių patikrą studentė atliko nuvykusi į Londoną. 

Programa „Fizika ir fizikos mokymas“ vykdyta sėkmingai, tad kodėl 2004 m. Švietimo ir mokslo ministerija ją suspendavo?

Doc. V. Urba: Aplinkybės nėra aiškios. Fizikos fakultete kažkam atrodė, kad septynių sėkmingai vykdomų studijų programų yra per daug, t. y. blogai, kad dalis studentų renkasi pedagogikos studijas. Tada Fizikos fakultete buvo organizuotas atviras bendruomenės narių susitikimas su VU administracija. Buvo paprašyta apsispręsti, kurios programos vykdymą sustabdysime. Deja, buvo pasiūlyta programa „Fizika ir fizikos mokymas“. Manau, padaryta klaida… Bet dabar man džiugu, kad pedagogų rengimas Fizikos fakultete atgimsta.