Artėjant kasmetinei abiturientų stojimo į aukštąsias mokyklas karštinei buvo paskelbti du Lietuvos universitetų reitingai. Vieną atliko Demokratinės politikos institutas, kitą – žurnalas „Veidas“. Atliktuose reitinguose Vilniaus universitetas, kaip ir ankstesniais metais, lenkia visas kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas. Savo nuomonę apie VU poziciją reitingų viršūnėje išsako mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Jūras Banys.

Pagal vykdomos mokslo ir meno veiklos kriterijų Vilniaus universitetas surinko 13,8 taško iš 19 galimų ir užtikrintai lenkia antroje vietoje esantį KTU (7 taškai). Esu tikras, kad galime džiūgauti, ir netgi – labai. Šiuos balus sudaro 4 dalys: 2008 m. vykdyti fiziniai, biomedicinos ir technologijos mokslo darbai; meno veikla; humanitariniai ir socialiniai mokslo darbai; mokslinių ir meninių projektų suminio rezultato ir universiteto mokslo darbuotojų bei dėstytojų skaičiaus santykis (proc.). Gauti 13,8 taško gal ir atrodytų mažoka VU. Kodėl? VU menų fakulteto neturi – šioje srityje gavome nulį taškų. Galima būtų diskutuoti, ar teisinga kartu vertinti fizinius, biomedicinos, technologijos mokslus ir meno produkciją. Kas gali pasakyti, kas geriau ar kas daugiau atneša naudos – patentas ar opera? Todėl manyčiau, kad rezultatai yra sunkiai palyginami. Keistai atrodo vienoje lentelėje reitinguojamos nesulyginamos Lietuvos muzikos akademija ir Lietuvos veterinarijos akademija. Aukštosios mokyklos Lietuvoje yra labai skirtingos ir jas sudėti į vieną lentelę ir taikyti tuos pačius kriterijus neįmanoma. Todėl reikia lyginti toje pačioje svorio kategorijoje. VU net su Vytauto Didžiojo universitetu nepalyginami. Tačiau tokie parametrai kaip studentų pasitenkinimas ir studijų kokybė yra svarbūs stojantiesiems.

Lyginant atskiras sritis akivaizdu, kad fizinių mokslų srityje esame absoliutūs lyderiai, labai smarkiai lenkiame VGTU ir KTU, humanitariniuose moksluose daugiau negu dvigubai lenkiame M. Romerio universitetą, kuris yra antras pagal humanitarinius ir socialinius mokslus. Tai parodo, kas mums buvo aišku ir be reitingų – kad moksliniu požiūriu esame pati stipriausia Lietuvos aukštoji mokykla.

Spaudoje pasirodžiusios užuominos, kad net ir reitingų lyderiai VU ir KTU neturėtų užmigti ant laurų, nes dešimtbalėje sistemoje VU gautų 7 balus, o didžiausios bėdos yra su moksline veikla – tai Demokratinės politikos instituto valdybos pirmininko M. Adomėno asmeninė nuomonė. Dėl 7 balų galima sutikti, bet jeigu vertintume Kembridžo, Oksfordo, Stenfordo ir kitus žymius universitetus 10 balų, tai, manau, mums 7 yra nuostabiai puikus rodiklis. Vokiečiai atliko tyrimą, kur aiškiai matyti ryšys tarp lėšų, skiriamų mokslui, ir mokslinių rezultatų. Kitaip sakant, už dyką mokslo nepadarysi. Jeigu mes palygintume, kiek kainuoja straipsniai, patentai, monografijos Vakaruose ir už kokią sumą mūsų mokslininkai pasiekia tą patį rezultatą ir kitą kartą net geresnį, tai, be jokios abejonės, darbo našumu ir darbo kokybe mes juos lenkiam, drįsčiau sakyti, eile ar dviem eilėm. Tuo galime didžiuotis ir tą reikia įvertinti.

Kaip silpnesnė grandis yra įvardytos pajamos iš verslo subjektų ir tarptautinių projektų. Drįsčiau teigti, kad tai yra Lietuvos ūkio problema, ne universiteto. Universitetas pernai turėjo apie 40  proc. lėšų nebiudžetinių asignavimų. Štai net Lozanos politechnikos instituto, kuris patenka į 50 geriausių pasaulio universitetų sarašą, biudžete lėšos iš projektų ir pramonės užsakomųjų darbų sudaro tik 30 proc. Pasaulyje lėšos iš užsakomųjų darbų jokiu būdu nesudaro didžiosios dalies ir nėra lemiamas veiksnys universitetų biudžetuose.

Lietuvos mokslo taryba birželio 1 d. paskelbė visuotinės dotacijos rezultatus. VU mokslininkai vykdys net 14 projektų, finansuojamų iš Europos socialinio fondo ir valstybės lėšų. Arčiausiai VU esantys kiti universitetai – penkis, du, vieną projektą.

Mokslo lygis ir lemia universiteto lygį. Tai, ką mes turime, manau, yra geriausia Lietuvoje. Užaugo jaunoji mokslininkų, ragavusių mokslo užsienyje, karta, kuri toliau kurs mokslo aurą šiuose rūmuose.