Šią vasarą universiteto bendruomenės nariai ir svečiai dažnai smalsiai stebėdavo Didžiajame kieme besidarbuojančius restauratorius ir iš po tinko atveriamas universiteto fundatorių figūras, ryškėjančius užrašus, herbus kartušuose.

Po 400 metų jubiliejaus šiame kieme restauratoriai buvo atidengę trijų universiteto fundatorių figūras. Vėliau vakariniame fasade virš praėjimo į Observatorijos kiemą atidengta karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio figūra, praėjusiais metais ji  naujai restauruota.

Kada bus baigti darbai ir kiemas atsivers lankytojams ir studentams visu grožiu? Gal tinkas slepia ir daugiau paslapčių? Norėdami kuo daugiau sužinoti pakalbinome restauratorių Šarūną Juršėną, kurio vadovaujama įmonė „ Senoji freska“ jau ne vienus metus dirba universitete, ir paklausėme, kada ištapytos šios pietinio fasado freskos. Restauratorius paaiškino, kad  freskos datuojamos XVIII a. pabaiga, o astronominių ženklų piešinys ant vakarinio fasado, matyt, ankstyvesnis. Dar laukiama ir menotyrininkų, istorikų nuomonės.

Restauratoriai kvietė heraldikos specialistą, kad pasakytų, ar yra ryšys tarp herbų ir asmenų, pavaizduotų freskose. Jis patikino, jog herbai su portretais nesusiję. Kai kurie fundatoriai tiksliai žinomi, dėl kitų dar abejojama. Kartušuose esantys herbai taip pat šifruojami. Retušavus piešinį kai kurie dalykai konkretizuojami. Šįmet bus atidengta visa pietinė siena. Darbus planuojama užbaigti iki spalio vidurio, vėliausiai iki spalio pabaigos. Vakarinę sieną ketinama atidengti kitais metais.

Sovietmečiu pietinėje sienoje restauruojant buvo atidengti tik kelių figūrų veidai, valstybinė komisija nutarė eksponuoti tik tris piliastrus.

Š. Juršėnas papasakojo, kad restauratoriai dar neturi atsakymų į dalį klausimų, tariasi su heraldikos specialistais, norėdami kuo tiksliau atskleisti ant sienos išlikusius užrašus, herbus, atkurti labiau nukentėjusias figūras. Restauratorius patikino, jog naujieji dažai geros kokybės, natūralūs, atsparūs saulės šviesai ir turėtų ilgai laikyti.

Pakalbinome ir Kultūros paveldo departamento vyriausiąją valstybinę inspektorę Dalią Krūminienę, kuri vadovauja Restauravimo tarybai.

Kuo ypač vertingos VU Didžiajame kieme atidengtos freskos?

Dalis freskų atidengta visai naujai. Tyrimais, kuriuos pradėjo restauratorė Neringa Šarkauskaitė, buvo nustatyta, kad ant visų piliastrų yra išlikusios freskos ar jų fragmentai. Darbus atliko ir freskas restauravo bei konservavo Š. Juršėno vadovaujama restauratorių įmonė „Senoji freska“.

Ar bus atidengti visi 10 piliastrų?

Bus atidengtas ir eksponuojamas visas išlikęs dekoras. Kai kuriose vietose informacijos neliko. Atidengiami  portretai, užrašai, tai, kas įskaitoma ir ką galima eksponuoti. Kai buvo minimas universiteto 400 metų jubiliejus, buvo atidengtos trys figūros. Tuo metu daugiau nesuspėta, trūko informacijos, todėl darbai atidėti vėlesniam laikui. Dabar, beveik po 30 metų, atidengiamos likusios freskos, ieškoma kituose kiemą supančiuose fasaduose. Vakariniame fasade rasti astronominiai ženklai – greta buvo astronomijos observatorija. Ši tapyba taip pat bus atidengta, kiek jos išliko, ir bus eksponuojama.

Per 30 metų pasikeitė ir restauravimo technologijos. Ar labai buvo nukentėjusios trys anksčiau atidengtos figūros?

Jos buvo labai išblukusios. Lietuvos klimatas gerokai skiriasi nuo Italijos. Mūsų žiemos labai šaltos, o vasaros karštos. Įtakos turi ir krituliai. Dabar jau įrengti stogeliai, jie apskardinti, taigi freskos maksimaliai apsaugotos. Restauruoti stengiamasi natūraliomis medžiagomis, nenaudojamos jokios sintetinės medžiagos, taigi šios freskos turėtų ilgai išsilaikyti. Tai pietinė pusė, todėl ypač svarbu apsaugoti jas nuo saulės.

Palyginti su kitomis Vilniaus freskomis, ar šios kuo nors ypatingos?

Dauguma kitų freskų bažnytine tematika, o čia yra realiai egzistavusių žmonių – žymių universiteto mecenatų portretai. Tai tarsi universiteto istorijos puslapis po atviru dangumi.

Kokia freskų meninė vertė?

Jos turi ir meninę, ir istorinę vertę. Tai vienas to laikotarpio Vilniaus pastatų dekoravimo pavyzdžių. Miesto pastatai buvo gausiai dekoruoti, o Vilnius buvo laikomas sgrafito dekoro miesto  etalonu, nes buvo daug juo dekoruotų namų. Freskos taip pat puošė ne vieną pastatą reprezentacinėse Vilniaus gatvėse.

Kokie dar darbai planuojami?

Šįmet bus užbaigta pietinė siena, sutvarkytos freskos. Sienos jau nudažytos, stogai ir piliastrai apskardinti. Kitąmet planuojama užbaigti vakarinę sieną su astronominiais ženklais. Darbe dalyvauja ir menotyrininkai, heraldikos specialistai, kad viskas būtų maksimaliai tiksliai atkurta. Ant šiaurinės sienos nieko nepavyko rasti. Ketinama ją tik nudažyti, kad neišsiskirtų. Aptikta labai daug dažų sluoksnių ir tikimasi dar dirbant patyrinėti, gal pavyks ką nors rasti.

Sienose ir freskose buvo daug įtrūkimų, plyšių, reikėjo atlikti polichrominius tyrimus, pašalinti pelėsius ir nešvarumus, dezinfekuoti paviršius. Tapybą reikėjo sutvirtinti tirpalais, sutvirtinti kraštus, kad nebyrėtų tinkas. Tapybos netekčių vietose reikėjo atkurti pagrindą, pašalinti druskas, netektis atkurti iš fragmentų. Restauratorius neturi teisės atkurti to, ko nėra, tik autentiškus dalykus galima eksponuoti, neklaidinant visuomenės.