Rugsėjo 29 d., šeštadienį, 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje skambės vienas nuostabiausių XIX a. pabaigos vėlyvųjų Gioachino Rossini kūrinių, laikomų kompozitoriaus muzikiniu testamentu – „Mažosios iškilmingos mišios“ (Petite messe solennelle). Kūrinį atliks Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ (meno vadovė ir vyr. dirigentė R. Gelgotienė) ir Bernardinų bažnyčios mišrus choras „Langas“ (meno vadovė R. Kraucevičiūtė).

Solo partijas atliks: sopranas Gunta Davidčuka (Latvija), mecosopranas Vilija Mikštaitė, tenoras Kęstutis Alčauskis, bosas Nerijus Masevičius. Vargonuos Indrė Veličkaitė, fortepijono partiją atliks Martyna Kloniūnaitė. Diriguos Rasa Gelgotienė.

G. Rossini – vienas žymiausių itališkos operos meistrų – pats šias 1863 m. sukurtas mišias šmaikštaudamas vadino „paskutine mirtina senatvės nuodėme“. G. Rossini tuo metu buvo 71-eri ir jis jau 34 metus oficialiai neberašė muzikos. Natų anotacijoje kompozitorius kreipiasi į Dievą, sakydamas, kad visą gyvenimą kūrė tik komiškas operas, bet dabar nori pašlovinti Viešpatį ir prašo po mirties priimti jį į rojų. Šios mišios ir visa G. Rossini kūryba – tai neišsemiamas puikių melodijų, puošnių harmoninių sekvencijų, judrių ritmiškų koloratūrų, energingų fugų lobynas.

„Kompozicinis G. Rossini meistriškumas labiausiai pasireiškė vokalinėje muzikoje – jis buvo vienas tų kompozitorių, kurie geriausiai išmanė žmogaus balso, kaip nuostabaus gamtos sukurto instrumento, menines galimybes. Jo choriniai kūriniai trykšta energija, alsuoja nuoširdžiu melodizmu ir šilta lyrika“, – sako choro „Pro musica“ meno vadovė ir vyr. dirigentė R. Gelgotienė.

Mišias mažomis pavadinti būtų išties sunku, jos nėra lengvos ir trunka apie 90 min. Napoleonui III priskiriamas posakis, kad G. Rossini „Mažosios iškilmingos mišios“ nėra nei mažos, nei iškilmingos ir ne visai mišios (jose skambančios solistų partijos labiau primena operos arijas nei religines giesmes). Pats kompozitorius mišias pavadino mažosiomis dėl tam laikotarpiui nebūdingo ir kuklaus akompanimento – fortepijono ir fisharmonijos.

Tik 1867 m. autorius sukuria orkestruotę, pagrįsdamas tuo, kad „kas nors kitas nesumanytų to padaryti“. Versija su orkestru pirmą kartą atlikta 1969 m., jau po autoriaus mirties. Šiame kūrinyje meistriškai susipina tiek veržlumas ir virtuoziškumas, tiek prakilnumas ir intensyvumas, tiek susikaupimas ir dvasingumas.

2004 m. susikūręs VU choras „Pro musica“ nuolat rengia naujas programas, gilinasi į įvairius muzikos stilius ir orientuojasi į didelės apimties chorinės klasikos šedevrų ar originalių teminių programų atlikimą. Kolektyvas rengia pasirodymus Lietuvoje ir už jos ribų – koncertavo daugelyje Europos valstybių, taip pat Meksikoje, Kuboje, JAV, Brazilijoje ir kitose šalyse. Šiemet Baltstogės (Lenkija) filharmonijoje vykusiame Hainuvkos konkurse „Pro musica“ pelnė pirmąją vietą.

Chorą „Langas“ 1990 m. subūrė vadovė R. Kraucevičiūtė. Iki 1995 m. kolektyvas priklausė įvairioms meninėms struktūroms: Šiuolaikinio meno centrui, galerijai „Langas“, Lietuvos dailininkų sąjungai. Nuo 1995 m. buvo pakviestas į naujai pašventintą Šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino (Bernardinų) bažnyčią. Choras „Langas“ koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Kolektyvas dalyvavo tarptautiniuose chorų festivaliuose ir konkursuose Europoje, lankėsi Pietų Korėjoje, Argentinoje.

Šis koncertas priklauso VU Kultūros centro organizuojamam koncertų ciklui „Muzikos valanda Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje“. Bilietai parduodami prieš koncertą renginio vietoje. Bilieto kaina – 15 Lt; moksleiviams, studentams, neįgaliesiems ir senjorams su pažymėjimais – 10 Lt.