Ne vieną Vilniaus universiteto studentą, keliaujantį į paskaitas automobiliu, kankina įprastas klausimas: o kur šįkart paliksiu savo automobilį? Ar rasiu vietą? Ypač šis klausimas aktualus studentams, studijuojantiems centrinėje miesto dalyje – jie susiduria su stovėjimo aikštelių trūkumu, aukšta stovėjimo kaina.

Vilniaus centrinė dalis padalyta į automobilių stovėjimo zonas – „žaliąją“, „geltonąją“ ir „raudonąją“. „Žaliojoje“ zonoje valandai palikti automobilį kainuoja 1 litą, „geltonojoje“ – 2 litus, „raudonojoje“ – 3 litus. Nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos nutarimu atsirado dar viena zona – „mėlynoji“, kurioje automobilį palikti valandai kainuoja 6 litus. Vilnius – ne balionas, neišsipūs. Ką daryti studentui? Kaskart mokėti už stovėjimą tam skirtose vietose? Rinktis viešąjį transportą? Važiuoti dviračiu, eiti pėsčiomis? O gal ieškoti kiemų, gatvelių, kuriose galima palikti automobilį? Ką mano studentai, keliaujantys į paskaitas automobiliu?

Studento Erildo poreikis keliauti automobiliu priklauso nuo savaitės sudėtingumo. Vaikinas mano, kad Vilniaus susisiekimo sistema yra nebloga, ir didelių priekaištų jai neturi. „Kartais pasvajoju apie metro, kuris sumažintų kelių apkrovą, bet tai turbūt ir liks svajonėmis“, – mintimis dalijasi studentas. Vilniaus susisiekimo sistema nesiskundžia ir VU filologiją studijuojančios Ieva su Agne – merginos į paskaitas važiuoja dažniausiai viešuoju transportu. „Vilniuje jis tikrai kokybiškai išplėtotas. Keliauti automobiliu? Nematome tam galimybių – vietos jam pastatyti nėra.“ Tačiau kai kurie studentai nėra itin patenkinti viešojo transporto kokybe. Eidvilas, gyvenantis Baltupiuose, teigia, kad nuo jo namų universiteto link važiuoja tik du autobusai, o ir tie retai ir būna pilni. Justė automobiliu keliauja retai, tad renkasi viešąjį transportą. Deja, bet ir jame susiduria su problemomis. „Tokiu oru autobusai ir troleibusai labai dažnai vėluoja. Kai įlipi vakare, tarkim, 18 valandą, tai jautiesi kaip koks „šprotas skardinėje“.“

Dauguma apklaustų studentų teigia, kad susiduria su nemokamų aikštelių trūkumu. Studentui neretai tenka pasukti galvą, kur palikti savo automobilį. Kaip vieną populiariausių vietų Vilniaus centre, kur galima nemokamai palikti automobilį, studentai įvardijo Lietuvos liaudies kultūros centro kiemą. Beveik visi studentai kaip galimą sprendimo būdą siūlė plėsti aikšteles, bandyti taikyti nuolaidas studentams mokamose automobilių vietose arba leisti rezervuoti vietas už tam tikrą mokestį. Neretai studentai būna it kokie sekliai: ieško nemokamų automobilių statymo vietų, dalijasi patirtimi su kitais, nagrinėja Vilniaus miesto planą. Juk ne visi nori mokėti pinigus už automobilio stovėjimą. Ypač kai universitete turi praleisti ne valandą ir ne dvi, o ilgiau – tuomet automobilio stovėjimo kaina tampa sunkiai įkandama daugeliui studentų. Būna ir tokių studentų, kurie sugalvoja statyti savo automobilius privačių gyventojų namų kiemuose. Tačiau tuomet niekada nežinai, ką rasi grįžęs – ar automobilis nebus sugadintas, ar kaimynai nepriekaištaus, neiškvies policijos. Rizikinga? Taip, bet juk nemokama. Studentė Agnė pasakoja, kad vieną dieną, pastačiusi automobilį privačiame kieme, po paskaitų jį rado suniokotą – nudaužtą automobilio veidrodėlį. Tokių studentų istorijų galime išgirsti ne vieną ir ne dvi. Studentai pasakoja, kad privačių namų gyventojai nėra linkę „dalytis“ savo aikštelėmis su studentais. Ar tikrai studentai sukelia didžiules problemas gyventojams? O gal tai tiesiog principo reikalas – „sumokėjau už būstą, tai yra mano kiemas, su niekuo nesidalysiu“.

Pasiteiravus netoli mokslo įstaigų gyvenančių žmonių, ką jie mano apie tai, kad studentai neretai stato savo automobilius jų kiemuose, išsiskyrė kelios nuomonės. „ Aš pats vairuoju, tačiau studentai kultūringi, man netrukdo, visada atrandu vietos“, – teigia Audrius. „Aš nevairuoju, tad man visai negaila, kad studentai užpildo mūsų kiemą automobiliais, dar ir sniego pusnis prastumdo“, – su šypsena veide pasakoja Gintarė. Buvo ir tokių gyventojų, kuriems ne itin patinka, kad studentai „okupuoja“ jų kiemus. „Atvažiuoju, o vietos nėra, viskas užgrūsta. Kaip man jaustis? Tada turiu važiuoti kitur, sukti ratus apie savo namus ir ieškoti sau vietos. Absurdas!“ – piktinosi Gintaras. „Aš dirbu po pietų, darbas užmiestyje, tad automobiliu keliauju kasdien. Jau ne kartą teko piktintis, kad studentai užstatė garažus ar kitas sunkiai pravažiuojamas vietas. Tegu savo automobilius stato tam skirtose vietose, prie universitetų, aikštelėse, arba tegu keliauja viešuoju transportu. Kojos nuo to dar niekam nenukrito“, – nepasitenkinimą ir patarimus žarsto Greta.

Pakalbinome Vilniaus universiteto eksploatavimo ir paslaugų direktorių Gemą Kupčiūną.

Ar Vilniuje taip prastai išplėtotas miesto susisiekimas, kad studentai renkasi keliauti automobiliu, užuot rinkęsi viešąjį transportą?

Pasižiūrėkite, kas darosi Saulėtekyje. Bendrabučius ir mokymosi korpusus skiria gatvė. Pažiūrėkite, kiek studentų važiuoja iki ten automobiliais, nors atstumas minimalus. Mes įrengėme daug stovų dviračiams. Jie nenaudojami. Aš manau, kad patys studentai turėtų galvoti, jog važiuoti per gatvę dėl minimalaus atstumo nėra verta.

Kokios galimybės plėsti stovėjimo aikšteles Vilniaus centrinėje dalyje?

Menkos. Norint ką nors keisti, reikia lėšų ir galimybių tai daryti. Tiesa, net ir turint lėšų Vilniaus centre mums niekas neleis statyti naujos aikštelės. Tam nėra galimybių. Vilniaus centre visos laisvos nemokamos vietos dažniausiai būna užimtos. Visi nemokami automobilių stovėjimo plotai jau būna užimti nuo pat ryto, tad labai sunku ne tik studentui, bet ir ten dirbančiam žmogui rasti vietą savo automobiliui – dirbantieji atvažiuoja anksčiau, kad rastų laisvą vietą.

Siūlote studentams keisti gyvenimo įpročius?

Taip. Kad ir ką darytume, problemos neišspręsime. Jei ir išspręsime, tai laikinai. Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla išsikėlė, įsirengė savo aikšteles. Atrodo, turėtų būti laisviau, tačiau studentų automobilių vis daugėja. Mes svarstėme klausimą, ar nevertėtų apmokestinti įvažiavimą į Saulėtekio mokymosi padalinius. 

Kodėl? Kaip tai pasiteisintų?

Tai būtų drausminimo priemonė, o ne pinigų rinkimas. VU Tarptautinio verslo mokykla taip daro ir studentai naudojasi tokia paslauga. Apmokestinimas būtų minimalus. Manau, kad tai galėtų iš dalies sumažinti šią problemą.

Gyventojai piktinasi, kad studentai stato savo automobilius jų kiemuose. Ką daryti?

Reikia statyti ten, kur galima, ir kilometrą ar šiek tiek daugiau keliauti pėsčiomis. Kitos išeities nėra. Mes turėjome didelę bėdą, kol nepastatėme vartų ir neįrengėme apsaugos posto Čiurlionio komplekse (Eksploatavimo ir paslaugų direkcija, M. K. Čiurlionio g. 25A). Čia yra studentų bendrabučiai, Gamtos mokslų ir Medicinos fakultetai,  gyvenamieji pastatai. Pradėjome dalyti leidimus – juos gauna visi, kas kreipiasi. Studentai žino, kad turi laikytis tvarkos, paisyti ženklų. Leidimai skiriami nemokamai. Iš tų, kurie nesilaikė tvarkos, leidimai buvo atimti. Taip susiformavo naujos tradicijos – laikytis tvarkos ir susitarimo.

Tai vis dėlto, ką siūlote daryti studentams?

Šiltuoju sezonu galima važiuoti dviračiais. Fakultetai prašė įrengti daugiau stovų. Dabar Saulėtekyje planuojama padaryti aikštelę dviračiams. Šiuo metu plečiama Saulėtekio automobilių aikštelė, Baltupiuose tariamasi dėl projektų. Nebūtina nuo durų iki durų važiuoti automobiliu. Mes neturime jokių galimybių įrengti naujų aikštelių Vilniaus centrinėje dalyje. Kol nesikeis studentų įpročiai, kol jie nepradės menkus atstumus keliauti viešuoju transportu, dviračiais ar pėsčiomis, tol ši problema nesumažės.

Taigi akivaizdu, kad šią problemą galime palengvinti tik pakeisdami savo įpročius – vaikščiojimas pėsčiomis, važinėjimas dviračiais visiems būtų tik į naudą.