Atrodytų, visi žino, kad senasis universiteto paveldas – tai centriniai rūmai, biblioteka, fakultetų muziejų turtai. Pastaraisiais metais restauruotais interjerais gali pasigirti Istorijos fakultetas, o štai apie Gamtos mokslų fakultete saugomą paveldą, išskyrus herbariumą, mineralogijos, zoologijos muziejų kolekcijas, nelabai ką težinome. Pasirodo, ir čia yra kuo pasidžiaugti, o gamtininkams taip pat rūpi išsaugoti ne tik gamtą, bet ir fakulteto istorines vertybes.

Gamtos mokslų fakulteto darbuotojai ir studentai nuo rugsėjo pirmosios džiaugiasi restauruotomis puošniomis ąžuolo durimis. Fakulteto dekanas prof. Osvaldas Rukšėnas didžiuodamasis papasakojo, kaip pavyko atkurti senąsias autentiškas duris, menančias pačią XX a. pradžią, kai šiuose pastatuose dar buvo įsikūrusi Vilniaus karo mokykla. Senosioms durims susidėvėjus administratorius paliko jas saugoti garaže, ten durys buvo pamirštos, bet laimingai išsaugotos. Kurį laiką buvo įstatytos pakaitinės durys. Laikinai kartais gali reikšti beveik amžinai. Dekanui labai knietėjo atstatyti istorines duris. Atsiradus galimybei senosios durys buvo išardytos, rūpestingai restauruotos, pertvarkytos jų staktos. Mat anksčiau durys atsidarydavo į pastato vidų, o dabar pagal priešgaisrinės apsaugos reikalavimus jos atsidaro į išorę. Pakeisti vyriai, rankena. Dekanas pažadėjo, kad tai dar ne pabaiga. Kai rūmuose veikė kadetų mokykla, įėjimą puošė gražus kaltinis stogelis su šviestuvais, todėl pagal seną nuotrauką norima atkurti ir metalinį stogelį virš durų.

Prieš mokslo metus pradėjus remonto darbus koridoriuje virš laiptinės rasta buvusios sienų puošybos fragmentų, iškviesti restauratoriai. Išlikęs dekoras nėra labai senas, jei lygintume su centriniais rūmais, bet, restauratorių teigimu, siekia bent jau XX a. pradžią. Pagal jo vertę pasirinktas optimalus variantas – eksponuoti nedidelį buvusios puošybos fragmentą, todėl tam nereikėjo skirti didelių lėšų. Restauruotas fragmentas pagyvina tradiciškai monotonišką sienų spalvą, suteikia informacijos apie turtingą pastato istoriją. Fakultetas gali didžiuotis ir išsaugojęs metalinę originalią laiptinės dangą, kuria kažkada naudojosi kariškiai.

Dekano kabinete į akis krinta daili senovinė sofa, rūpestingai restauruota ir idealiai deranti prie viso kabineto interjero. Manoma, kad ji yra XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios. Pasakojama, kad ši sofa atkeliavo iš prof. J. Kazlausko kabineto. Labai apleistą sofą ketinta išmesti, tačiau pamatęs ją pastatytą koridoriuje dekanas atidavė į restauratorių rankas. Rūpestingai restauruotas baldas jau tapo fakulteto istorijos dalimi, atrodo, kad čia jis buvo visada.