Spalio 15 d. iškilmingame Senato posėdyje atiduota pelnyta pagarba iškiliems mokslo ir visuomenės veikėjams. Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas buvo suteiktas dviem žymiems pasaulinio lygio mokslininkams: prof. Hartmutui Fueßui iš Darmštato technikos universiteto (Vokietija) ir prof. Grahamui R. Flemingui iš Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV).

Senato narys Fizikos fakulteto dekanas prof. Vytautas Balevičius, pristatydamas profesoriaus H. Fueßo nuopelnus mokslui, darbų, veiklos ir ryšių su Lietuva bei Vilniaus universitetu apžvalgą, teigė neabejojantis, kad profesorius tikrai nusipelno Vilniaus universiteto garbės daktaro vardo. „Neabejoju, kad tolesnis bendradarbiavimas su prof. H. Fueßu ir jo darbo grupe Darmštate palengvins mūsų mokslininkams ir studentams prieigą prie tokios įrangos kaip Sinchrotronų laboratorijos HASYLAB Hamburge, neutronų difraktometrų Laue ir Lanževeno institute, o ateityje galbūt ir prie dabar kuriamo ESS (European Spalation Source) Lunde. Jo autoritetas mokslo pasaulyje tikrai prisidės prie mūsų Alma Mater vardo garsinimo“, – sakė profesorius.

Darmštato technikos universiteto profesorius H. Fueßas yra ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje gerai žinomas mokslininkas. Šis iškilus medžiagotyrininkas yra paskelbęs beveik 1000 mokslinių straipsnių geriausiuose pasaulio žurnaluose.

Su VU mokslininkais profesoriaus iniciatyva buvo atlikti solidūs bendri moksliniai tyrimai įgyvendinant projekto „Structure and Phase Transitions in Ionic Solutions“, kurį rėmė Alexanderio von Humboldto fondas, uždavinius. Kartu su VU Fizikos fakulteto mokslininkais prof. H. Fueßas yra paskelbęs 15 bendrų straipsnių aukšto lygio moksliniuose žurnaluose.

Profesorius H. Fueßas kalbėjo apie Lietuvos ir jos kaimynių istorijos vingius, primindamas Lietuvos kunigaikščius, kovas už nepriklausomybę ir jos atgavimą. Ypač daug dėmesio jis skyrė XX a. istorijai, sudėtingiems Lietuvos ir Vokietijos santykiams, atsispindintiems ir profesoriaus kolekcionuojamuose pašto ženkluose bei jo šeimos istorijoje. „Aš labai didžiuojuosi, kad esu pagerbtas šiuo garbingu vardu. Europa yra mūsų visų ateitis, ir aš tikiu, kad mokslas joje vaidins labai svarbų vaidmenį“, – sakė profesorius.

Prof. V. Balevičius pristatė ir iškilų mokslininką, profesorių Grahamą R. Flemingą, vieną iš ultrasparčios spektroskopijos metodų kūrėjų, savo rezultatais, gautais tiriant ultrasparčiuosius reiškinius įvairiose terpėse, praturtinusį fizikos, chemijos ir biologijos žinias.

Profesorius G. R. Flemingas yra Kalifornijos universiteto Berklyje vicekancleris mokslui. Jo mokslinių tyrimų sritys – ultraspartieji reiškiniai cheminėse, biologinėse sistemose ir fotosintezė, taip pat kvantiniai dinaminiai reiškiniai kondensuotose aplinkose. Jis yra daugiamatės elektroninės koherentinės spektroskopijos pradininkas, o jo rezultatai, pasiekti pastaraisiais metais tyrinėjant elektroninio sužadinimo impulsus molekuliniuose nanodariniuose ir fotosintetiniuose kompleksuose, yra ypač novatoriški, demonstruojantys kvantinę stebimų reiškinių prigimtį.

Profesorius yra pasaulyje žinomas mokslininkas. Jo darbai cituoti daugiau negu 30 tūkst. kartų.

Ypač ryškios G. R. Flemingo simpatijos Lietuvai, su kurios mokslininkais jis produktyviai bendradarbiauja. Jis yra buvęs Vilniuje, dalyvavęs tarptautinėje konferencijoje Birštone, jo grupėje dirbo Vilniaus universiteto absolventai, tarp jų Donatas Zigmantas. Profesorius intensyviai bendradarbiauja su VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedra – atlikta bendrų darbų su prof. L. Valkūnu ir prof. D. Abromavičiumi, doktorantu J. Chmeliovu. Kartu su katedros darbuotojais vykdomi bendri projektai. Čia jo iniciatyva, be tyrimų sprendžiant fotosintezės problemas, pradėti tyrimai ir anglies nanovamzdeliuose, kurie turi akivaizdų praktinį pritaikymą.

Profesorius G. R. Flemingas sakė, kad mokslas visada buvo globalus. Mokslo pažinimas prasidėjo nuo bendro gamtos pažinimo ir suskilo į atskiras disciplinas, kaip fizika, chemija, biologija, o dabar jis pastebi poreikį susitelkti visoms disciplinoms į vieną sprendžiant globalias problemas, tokias kaip atsinaujinanti energija ir maisto ištekliai. „Industrinės evoliucijos poveikį pajus mūsų studentai ir vaikai. Todėl turime visi kartu ieškoti sprendimo, ir, kaip sakė Bilas Clintonas, tai, kad kartais labai sudėtinga rasti sprendimą, nepanaikina būtinybės jo ieškoti“, – teigė prof. G. R. Flemingas.

Garbės daktarus sveikino l. e. p. rektorius prof. Jūras Banys. Ceremonijoje skambėjo VU choro „Gaudeamus“ (vadovė Rasa Gelgotienė) ir vargonininkės Eglės Šeduikytės Korienės atliekami kūriniai.

Nuo 1979 m. VU garbės daktaro vardas yra suteiktas 54 įvairių užsienio šalių mokslininkams ir visuomenės veikėjams, kurie savo darbais prisidėjo prie VU veiklos.

Nuotraukų galerija.