• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Genetiškai modifikuoti organizmai: nauda vs. žala

„Universitas Vilnensis“ | 2009-12-10 22:00 | Komentarų: 0
Mokslas

Kaskart vis kontroversiškesnių vertinimų sulaukiantis genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) klausimas Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete (VU KHF) gvildenamas įmonių socialinės atsakomybės požiūriu.

Doc. dr. Edmundas Jasinskas atviroje paskaitoje apie įmonių socialinę atsakomybę genetiškai modifikuotų produktų atžvilgiu studentams pasakojo apie natūralių produktų modifikavimą, šio proceso dažnumą. Atskleisti ir produktų genetinės struktūros pakeitimo tikslai, kalbėta apie pasaulio ir Lietuvos įmonių komercinį požiūrį į šią mokslo sritį, neišvengiamai paveikusią šiuolaikinę visuomenę ir jos vartojimo įpročius.

GMO yra sukurti genų inžinerijos metodu, kai į genotipą įterpiamas naujas genas. GMO šalininkai teigia, kad taip sukuriamos atsparesnės aplinkos poveikiui rūšys, didinamas derlingumas, tuo tarpu oponentai teigia, kad jie gali sukelti nenumatytų kenksmingų padarinių. „2008 m. visame pasaulyje 963 mln. žmonių kentė alkį – 40 mln. daugiau nei 2007 m. Dėl besitęsiančios finansinės ir ekonominės krizės su alkiu ir skurdu gali susidurti dar daugiau žmonių. GMO technologijų plėtra yra svarbi, nes tai vienas iš būdų spręsti alkio problemą“, – šio reiškinio naudą pabrėžė doc. dr. E. Jasinskas.

Vis dėlto GMO grėsmės objektu gali tapti aplinka, ūkis ir, svarbiausia, žmonių sveikata. „Nepageidaujami genų deriniai gali sukelti naujas žmonių, gyvūnų ir augalų ligas, vėžio formas ir padidinti atsparumą antibiotikams, kurie vartojami rimtai sutrikus sveikatai. Modifikuoti organizmai taip pat gali tapti alergijos priežastimi. Deramai neišsiaiškinus GMO poveikio, gresia ne tik sveikatos problemos, bet ir pavojus gyvybei“, – studentams pasakojo pranešėjas.

2007-2009 m. vartotojų apklausos duomenimis, žmonės vis dar nesuvokia genetiškai modifikuotų produktų paplitimo laipsnio. Studentų diskusijų objektu tapo pareiškimas, kad šiandieninėje maisto rinkoje vargu ar galėtumėme rasti natūralių, genetiškai nemodifikuotų produktų. Diskusijų sulaukė ir tai, kad kol kas nėra privalomai ženklinami gyvūnai, kurie šeriami GMO pašarais.

Giedrė Rutkauskaitė

Dalinkis:
  • tweet

Naujausi straipsniai

  • VU Medicinos fakulteto mokslininko tyrimai rodo: COVID-19 pandemija laikinai pakeitė visuomenės mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius

    2026-01-07 - Komentarų: 0
  • Nauji Turlojiškės durpyno tyrimai atskleidžia vėlyvojo bronzos amžiaus konflikto pėdsakus

    2026-01-07 - Komentarų: 0
  • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: Pilypo Ruigio žodynas, 1747. I, II, III tomai

    2026-01-07 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: Pilypo Ruigio žodynas, 1747. I, II, III tomai

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: Pilypo Ruigio žodynas, 1747. I, II, III tomai

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2026 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt