Šiais metais Nobelio premija chemijos srityje atiteko Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna už genų redagavimo įrankio – CRISPR-Cas9 genų redagavimo žirklių – vystymą. Tačiau identiškus tyrimus atlikęs Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro (GMC) profesorius Virginijus Šikšnys tarp premijos laureatų nepateko. Už šį itin reikšmingą išradimą VU profesorius buvo apdovanotas prestižine Kavli premija, laikoma viena svarbiausių mokslo pasaulyje. Ja prof. V. Šikšnys pasidalijo su E. Charpentier ir J. Doudna.

„Nobelio premija skiriama už tikrai labai reikšmingus darbus. Šių metų premija chemijos srityje skirta už genų redagavimo metodo vystymą, metodo, kurį galima taikyti pačiose įvairiausiose srityse: nuo klimato kaitai atsparių augalų veislių sukūrimo iki sunkiausių ligų gydymo bei globalių maisto problemų sprendimo. Nobelio premija, skirta dviem išskirtinėms mokslininkėms E. Charpentier ir J. Doudnai, yra tikrai pelnyta. Tačiau kaip pilietis ir Lietuvos mokslo institucijos vadovas, kurioje dirba pasaulinio lygio mokslininkas prof. V. Šikšnys, šioje srityje padaręs svarbiausius atradimus genų redagavimo srityje, galiu tik apgailestauti, kad apdovanotųjų sąrašas yra toks trumpas“, – sako VU GMC direktorius dr. Gintaras Valinčius.

Pasak jo, Nobelio premijos komiteto motyvai nėra viešinami, todėl sunku komentuoti šio sprendimo pagrįstumą. Šis komitetas, kaip ir kitų tarptautinių apdovanojimų atrankos komitetai, nagrinėja kandidatus pasitelkdamas labai įvairius kriterijus. GMC vadovo manymu, tarp jų kartais gali patekti ir nebūtinai su mokslinio atradimo fundamentine verte susiję vertinimo aspektai.

„Mano nuomone, tai, kad šiuo metu pasaulio mokslo bendruomenė plačiai diskutuoja apie šį sprendimą, o pačių prestižiškiausių mokslo leidinių, tokių kaip žurnalas „Nature“, puslapiuose tarp genų redagavimo metodo kūrėjų, vadinamų „CRISPR didvyriais“, įvardijami ir prof. V. Šikšnys bei jo buvęs doktorantas Giedrius Gasiūnas, parodo, kokias pasaulinio mokslo aukštumas šiandien yra pasiekę Lietuvos mokslininkai. Genų redagavimo mokslo istorija nesibaigia su vakar dienos Nobelio premijos paskelbimu, todėl turėtume ne nusivilti, o priešingai – sustiprinti mūsų ryžtą išlaikyti pasaulinę lyderystę šioje srityje ir eiti į priekį naujų mokslo atradimų link“, – sako dr. G. Valinčius.

CRISPR-Cas9 genų redagavimo žirklių išradimas sudrebino mokslo pasaulį supratus, kad tai technologija, galinti atnešti perversmą gyvybės mokslų srityje. Naudodamiesi šiuo įrankiu, mokslininkai gali labai tiksliai pakeisti gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų DNR ir taip surasti naujus būdus veisti augalus. Šis genomo redagavimo metodas taip pat prisidėjo prie inovatyvių vėžio gydymo būdų.

Tikimasi, kad ateityje ši technologija leis išgydyti pačias sudėtingiausias ligas, tarp jų ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS, Dauno sindromą, paveldimas širdies ydas. Be to, technologija jau pradedama taikyti žemės ūkyje – planuojama kurti augalų veisles, kurios būtų atsparios sausrai ar kitoms nepalankioms dirvos sąlygoms.

Genų žirklės – kryptingas DNR sekos, koduojančios gyvųjų organizmų veiklą lemiančius molekulinius procesus, modifikavimo metodas, kuriame dalyvauja Cas9 baltymas. Jo aktyvumą valdo specifinės RNR sekos, „nukopijuojamos“ nuo tam tikrų DNR fragmentų bakterijų genome, organizuotų pasikartojančiais telkiniais. Iš čia kilęs trumpinys CRIPSR – Clustered regularly interspaced palindromic repeats.

Cas9 baltymas randamas kai kuriose bakterijose ir yra sudedamoji šių bakterijų apsaugos nuo jas atakuojančių virusų dalis. Būtent Lietuvos mokslininkai pirmieji pasaulyje 2011 m. parodė, kad CRIPSR-Cas9 sistemą galima perkelti iš bakterijos, kuri tokią apsaugos sistemą turi, į bakterijas, kurios tokios sistemos neturi, ir ji toje naujoje aplinkoje puikiai veikia.

Dar svarbesnis atradimas, kurį 2012 m. nepriklausomai vieni nuo kitų padarė ir Lietuvos mokslininkai, ir šių metų Nobelio premijos laureatės – eksperimentiškai pademonstruota galimybė „perprogramuoti“ ir valdyti Cas9 aktyvumą nedideliais ribonukleino rūgščių fragmentais, kuriuos nesunkiai gali pasirinkti pats eksperimentuotojas ar bioinžinierius. Taip buvo sukurtas metodas tiksliai redaguoti tiek bakterijų, tiek žinduolių genus, o už tai ir skirta šių metų Nobelio premija.