2022 m. liepos 18–22 d. Paryžiuje, Sorbonos universitete ir Geografijos institute, įvyko Tarptautinės geografų sąjungos (International Geographical Union, IGU) šimtmečio kongresas. Kongrese gyvai susitiko beveik 2100 dalyvių iš 79 šalių, o iš viso dalyvavo daugiau nei 2300 mokslininkų (dalis jų prisijungė nuotoliniu būdu). Tarp jų – ir Lietuvos geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė, viceprezidentė dr. Giedrė Godienė, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto doktorantė Eglė Piškinaitė.

„Šis kongresas mums rodo, kad geografija gyva ir gyvybinga, o dar svarbiau – progresyvi, novatoriška ir, tiesą sakant, išradinga. Turime panaudoti šias stiprybes ir savo didelius talentus siekdami tvaresnės visų žmonių ir planetos ateities“, – į kongreso dalyvius kreipėsi prof. Michaelas Meadowsas, IGU prezidentas.

Šimtmečio kongrese dalyvavusios Lietuvos tyrėjos dr. G. Kynė ir dr. G. Godienė renginio teminėje sesijoje pristatė mokslinį pranešimą apie ilgalaikių žemėnaudos /žemės dangos pokyčių vertinimą. Pranešimą „Lietuvos XIX a. žemės dangos rekonstrukcija“ perskaitė dokt. E. Piškinaitė (vadovas prof. Darijus Veteikis).

Mokslinės diskusijos iš viso vyko daugiau nei 263 sesijose, jas sujungė trys apskritieji stalai: „Antropocenas“, „Migrantų planeta“ ir „Atviras mokslas“ (angl. „Anthropocene“, „A Planet of Migrants“, „Open Science“) – ir trys plenarinės konferencijos: „Kosmosas ir negalia“, „Meta geografijos. Ką turime pasakyti pasauliui“ ir „Himalajų kalnų pokyčiai“ (angl. „Space and Disability“, „Meta Geographies. Major Divisions to Tell the World“, „Himalayan Mountains in Transition“).

Sesijose – dėmesys technologijoms bei kiekybiniams tyrimų metodams

Keleto aktualių mokslinių sesijų apžvalgą pateikė dokt. E. Piškinaitė. Pasak jos, sesijoje „Istorinis GIS niekada nemiršta: geografinių informacinių sistemų, taikomų istorinei geografijai, inovacijų ir ribų įvertinimas“ (angl. „Historical Gis Never Dies: Assessing Innovations And Limits Of Geographic Information System Applied To Historical Geography“) kalbėta apie istorinių žemėlapių skaitmeninimą, metodus ir rezultatus, technines galimybes. Verta paminėti vieną iš unikalesnių tyrimų – vietovardžių analizę istoriniuose dokumentuose, žurnaluose, filmuose. Informaciją perkėlus į GIS gaunamas dažniausiai vartojamų vietovardžių žemėlapis, leidžiantis analizuoti vietovardžio kilmę, raidą ir kitus aspektus.

Sesijoje „Nuo įvykio iki ilgalaikiškumo: geoarcheologinė ir geoistorinė praktika ir metodai“ (angl. „From The Event To The Long Term: Geoarchaeological And Geohistorical Practices And Methods“) susitelkta į istorinės geografijos darbus, susijusius su uolienų, dirvožemio, archeologiniais tyrimais. Akcentuota teritorinių lauko tyrimų svarba, pripažįstant, kad vienos teritorijos yra palankesnės istorinei geografijai nei kitos. Diskutuota, ar nedidelių teritorijų analizės rezultatus veiksmingiau interpoliuoti didelio masto teritorijoms, ar atvirkščiai – analizuoti dideles teritorijas ir gauti ne tokius konkrečius, kompleksinius rezultatus.

Diskusijoje „Žemės naudojimo / žemės dangos pokyčiai: varomoji jėga ir poveikis“ (angl. „Land Use / Land Cover Change: Driving Forces And Impacts“) paaiškėjo, kad daugiausia tyrimų atliekami analizuojant situaciją vienu ar kitu laikotarpiu, pavaizduojant kiekybinius pokyčius žemėlapyje, diagramose. Analizuojamos ir didelės teritorijos, tiriamos pasitelkiant pažangiausias nuotolinių tyrimų technologijas, ir visiškai mažos, tačiau reikšmingos visame pasaulyje, unikalios teritorijos. Pavyzdžiui, pristatyta situacija po Fukušimos atominės elektrinės avarijos, pasitelkiant daugybę nuotraukų ir vietos gyventojų istorijų iki avarijos ir po jos. Kitame pranešime pristatyta vienos Afrikos genties gyvenamųjų teritorijų, medžioklės plotų situacija, siejant ją su vietinės kalbos reikšmėmis, t. y. kaip kai kurie pavadinimai susiję su vykdoma ūkine veikla, vyraujančia augalija.

Sesijoje „Ilgalaikių žemės naudojimo / žemės dangos pokyčių vertinimas: Žemės naudojimo / žemės dangos mokslo bendrųjų koncepcijų formulavimo link“ (angl. „Long-Term Land Use / Land Cover Changes Evaluation: Towards The Formulation Of General Concepts In Land Use / Land Cover Science“) pranešimą skaitė dokt. E. Piškinaitė. Sulaukta vertinimų, kad darbas unikalus, nes tik keletas valstybių turi tokią senosios žemėnaudos duomenų bazę, pasiūlymų bendradarbiauti su atitinkama IGU komisija.

Kongrese vykusios Asamblėjos metu iš IGU pašalinti Rusijos nacionalinis geografijos komitetas ir Rusijos geografų draugija

IGU yra tarptautinė mokslinė geografų organizacija, jungianti viso pasaulio geografus. Jos nariais gali tapti ir kiekvienas profesionalus geografas, ir geografų organizacijos, kokia yra Lietuvos geografų draugija (LGD). Kongreso metu vyko IGU Asamblėja – susirinkimas, kuris yra svarbiausias šios organizacijos sprendimų priėmimo organas. Buvo patvirtinti IGU pasaulinės veiklos komitetų, regioninių padalinių ir mokslo sričių vadovai, prof. Michaelo Meadowso, IGU prezidento, ataskaita.

Atstovaudama Lietuvai, LGD prezidentė dr. G. Kynė dalyvavo balsavimuose, tarp kurių – Rusijos nacionalinio geografijos komiteto ir Rusijos geografų draugijos pašalinimas iš IGU, pabrėžiant, kad Rusijos geografai yra kviečiami būti individualiais IGU nariais. Svarstant šį klausimą, „prieš“ pasisakė JAE, Kinija, Nigerija, tačiau balsavimas buvo vieningas, susilaikant tik Kinijai.

Paryžiuje tuo pat metu surengti ir regioniniai geografų renginiai, tarp jų – Europos geografų asociacijos (EUGEO) regioninė sesija ir asamblėja. Jos metu EUGEO prezidentui prof. Zoltánui Kovácsui buvo perduotas ir Vengrijos geografams nukeliavo ką tik išleistas 20 Lietuvos geografų penkerių metų darbą vainikavęs Aiškinamasis geografijos terminų žodynas.

2015 m. regioniniame IGU kongrese ir metinėje asamblėjoje Maskvoje, Rusijoje, dalyvavo LGD prezidentė prof. Dovilė Krupickaitė, ji skaitė pranešimą „Renovation of Post-Soviet Neighbourhoods of Blocks of Flats: The Demands and Attitudes of Residents (Case study of Žirmūnai Neighbourhood, Vilnius)“. 2014 m. regioniniame IGU kongrese ir asamblėjoje Krokuvoje, Lenkijoje, dalyvavo prof. D. Krupickaitė ir prof. Donatas Burneika. 2012 m. regioniniame IGU kongrese ir asamblėjoje Kelne, Vokietijoje, LGD prezidentė prof. D. Krupickaitė skaitė pranešimą „Spatial Patterns of Demographic Devastation in Post-Soviet State (Lithuanian case)“.

Daugiau apie šimtmečio kongresą Paryžiuje skaitykite čia.