„…Bet kuris žmogus gali būti geologas. Kad ir kiek patyręs, kad ir kiek išsilavinęs būtumėte, niekada neleiskite išblėsti žavėjimuisi savo mokslu. Visada dalyvaukite lauko darbuose (ekspedicijose), nes prisiminimai apie net prasčiausias nakvynės vietas ar prasčiausią maistą dienos pabaigoje šildys vėlesniais metais. Visada sustokite paplūdimyje, ant skardžio, upės kranto ar kitame kraštovaizdyje – net jeigu stabtelėsite penkioms minutėms ir įsižiūrėsite, galite padaryti netikėtų atradimų net purve ant jūsų kojų, akmenyje jūsų rankoje ar kraštovaizdyje prieš jus. Naudokitės internetu, būkite godus jo. Jame saugomi didžiuliai informacijos turtai, kurie prieinami jums. Draugystės, prasidėjusios studijų metais, trunka visą gyvenimą. Ir tai tik vienas apdovanojimas iš daugelio. Bet kuris žmogus gali būti geologas, bet labiausiai pasisekė tiems, kurie pasirinko šią profesiją. Gėrėkitės uolienomis.“ Šie Mančesterio universiteto geologo profesoriaus Paulo Goodricho žodžiai labai taikliai charakterizuoja vis labiau populiarėjantį geologijos mokslą. Jame susipina mokslas ir menas, aštrūs pojūčiai, ekstremalūs išbandymai ir tyrinėjimų azartas, naujosios technologijos ir gili senovė.

Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas Gintaras Žaržojus pasakoja, kad geologija tiria Žemę, jos sudedamąsias dalis ir joje vykstančius procesus – nuo atomo iki planetos. Kadangi šio mokslo tyrimų sritis itin plati, jis skirstomas į šakas ir grupes. Vienos įdomiausių geologijos atšakų – medicininė ir vyno geologija.

„Medicininė geologija nagrinėja sąsajas tarp geologinių medžiagų, procesų ir žmonių (gyvūnų) susirgimų paplitimo bei dažnumo. Su medicininės geologijos problemomis susiduriame ir Lietuvoje. Paminėčiau jodo deficito sukeltus sutrikimus ar dantų fluorozę. Mūsų gėlame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, taigi jo nerasime ir Lietuvoje išaugintame augaliniame ar gyvūniniame maiste. Dėl to parduotuvėse parduodama, o viešojo maitinimo ir duonos gamybos įmonėse vartojama tik joduota valgomoji druska“, – paaiškina VU geologas. Anot jo, dantų fluorozės atveju viskas atvirkščiai: Vakarų Lietuvoje išgaunamame požeminiame geriamajame vandenyje nustatytas padidintas gamtinės kilmės floridų kiekis. Todėl norėdami sumažinti dantų fluorozės atsiradimo riziką turėtume gerti kuo mažiau vandens su padidintu fluoridų kiekiu, o dantims valyti naudoti pastą be fluoro arba su mažu jo kiekiu.

„Egzotiškesnė ir mūsų regionui nebūdinga yra vyno geologija. Jos tyrimų duomenys svarbūs parenkant vietą vynuogynui. Grunto savybės lemia vyno cheminę sudėtį, o ši turi įtakos jo skoniui. Todėl pastaruoju metu paplito terminas „ragauti geologiją“. Keliuose užsienio universitetuose skaitomi vyno geologijos kursai, kuriuose aiškinamas ryšys tarp geologijos, klimato ir vynuogininkystės“, – geologijos įdomumą ir neišsenkamumą atskleidžia Chemijos ir geomokslų fakulteto docentė Sonata Gadeikytė.

Pro mikroskopą matomas uolienos vaizdas, padidintas 40 kartų

Lietuvoje paklausesnės ir perspektyvesnės taikomosios geologijos mokslo šakos, dėl kurių žmonija apsirūpina naudingosiomis iškasenomis, sugeba įrengti saugius statinius ir nuspėti gamtos nelaimes. Kadangi mūsų šalyje centralizuotam vandens tiekimui naudojamas tik požeminis vanduo, hidrogeologijos specialistai užtikrina gamtinių vandenų apsaugą, požeminio vandens paiešką ir žvalgymą Žemės gelmėse. „Didėjanti žemės vertė reikalauja naujų sprendimų, kaip, augant urbanizacijai, panaudoti požeminę erdvę. Inžinerinės geologijos specialistai vertina teritorijos inžinerines geologines sąlygas, pavyzdžiui, statinių pagrindą sudarančių gruntų sudėtį, sandarą, savybes, teritorijos reljefą, požeminio vandens slūgsojimo ypatybes pastatų, kelių statybai, tiria įvairius inžinerinius geologinius ir antropogeninius procesus: nuošliaužas, karstines įgriuvas“, – inžinerinės geologijos ypatybes vardija VU geologai. Dar viena taikomoji geologijos šaka – ekogeologija. Jos specialistai tiria ir projektuoja požemines saugyklas, reikalingas cheminėms ir branduolinėms atliekoms saugoti. Tačiau savo vietą Lietuvoje visuomet ras ir paleontologijos ar kitų geologijos mokslo šakų specialistai.

Praktikos studentus nuveda į įvairias šalis. Nuotraukoje – Centrinės Švedijos kraštovaizdis. Nuotrauka iš Chemijos ir geomokslų fakulteto archyvo

Dauguma geologijos absolventų, kuriuos rengia vienintelis VU, sėkmingai dirba aplinkosaugos, hidrogeologijos, inžinerinės geologijos, naftos gavybos įmonėse „Geonafta“, „Minijos nafta“, taip pat geotechnikos ir projektavimo, statybos įmonėse, kurių šiuo metu Lietuvoje veikia per 60. Geologijos specialistų laukia ir valstybinės institucijos – Lietuvos geologijos tarnyba, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos padaliniai, savivaldybės.

„Ne vienas mūsų absolventas, laimėjęs konkursą, dirba prancūzų įmonėje „Geoservice“, kuri savo veiklą vykdo Europoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje. Lietuvoje veikianti UAB „Fugro Baltic“ yra viena pasaulinio geotechninių tyrimų tinklo FUGRO grupės narių. Mūsų absolventai, dirbantys šioje kompanijoje, gali kelti kvalifikaciją dalyvaudami sausumoje ir jūrose vykdomuose projektuose užsienyje“, – įvairiapusiškas įsidarbinimo perspektyvas pristato doc. G. Žaržojus.

Akimirka iš studentų praktikos Šiaurės Lietuvoje. Nuotrauka iš Chemijos ir geomokslų fakulteto archyvo

Dėl savo tyrimo objekto – uolienų prigimties geologai dažnai nukeliauja ten, kur neegzistuoja jokios kitos sudėtingos gyvybės formos. Taip yra todėl, kad tose vietose, kur tinkamos sąlygos gyvybei (taip pat ir žmonėms), ji padengia uolienas, vykdo dirvodarą ir taip jas pakeičia ar padaro neprieinamas tyrimams. Todėl geologai lipa į aukščiausius kalnus arba keliauja į atšiauriausias dykumas. Tokios kelionės leidžia prisiliesti prie pirmykštės gamtos. Be to, pačios geriausios uolienos tyrimams yra tos, kurios mažiausiai išdūlėjusios. „Tokių uolienų galima surasti aukštai kalnuose, Arktyje arba dykumose. Kartais geologai keliauja į pačias nesvetingiausias vietoves, tokias kaip Antarktida, tam, kad surastų nežemiškos kilmės uolienų fragmentų – meteoritų, kuriuos įprastinėmis sąlygomis labai greitai sunaikina koroziniai procesai. Tam tikrais atvejais ekstremalios vietovės yra vienintelės pasaulyje, kur galima aptikti rečiausių paleontologus dominančių fosilijų“, – pasakoja VU geologas dr. Andrejus Spiridonovas.

Marmuro karjeras. Nuotrauka iš Chemijos ir geomokslų fakulteto archyvo

Anot jo, geologų susidomėjimą visuomet kėlė ir tebekelia sunkiai pasiekiami Žemės planetos kampeliai – giliausios vandenynų įdubos, aukščiausios viršukalnės, neperžengiamos smėlio ar ledo dykumos. „Geologai, naudodamiesi šiuolaikiniais mokslo pasiekimais, tiria ir kitų Saulės sistemą sudarančių kūnų susidarymo procesus, jų geologinę sandarą ir raidą. Štai dangaus kūnų tyrimai turi ir praktinę reikšmę. Kosminėje erdvėje yra labai daug naudingųjų medžiagų. Pavyzdžiui, apie 3 proc. asteroidų yra geležiniai. Geležiniame vieno kilometro skersmens asteroide yra apie 10 mlrd. tonų geležies, 1 mlrd. tonų nikelio, 100 tūkst. tonų platinos, 10 tūkst. tonų aukso ir kitų cheminių elementų. Tokio asteroido atsigabenimas į Žemę gali ilgam patenkinti žmonijos poreikius“, – apibendrina doc. S. Gadeikytė.

Žmonių skaičiaus ir pajamų augimas verčia ieškoti visų rūšių naudingųjų resursų (tarp jų ir kituose Saulės sistemos kūnuose), todėl geologų poreikis ateityje neabejotinai tik didės.