Lapkričio 25–28 d. Suso mieste (Tunise) vykusioje 2-ojoje tarptautinėje „Arabian Journal of Geosciences“ organizuojamoje konferencijoje (2nd Conference of the Arabian Journal of Geosciences) Lietuvai atstovavo Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU ChGF) Geomokslų instituto geologijos krypties doktorantė Anna Cichon-Pupienis. Doktorantės pranešimas, parengtas kartu su bendraautoriais (vadove Jurga Lazauskiene – VU ChGF Geomokslų institutas; Ralf Littke ir Felix Froidl – Acheno technikos universitetas), už pristatytų mokslinių tyrimų originalumą ir naujumą, tinkamą metodikų taikymą ir efektyvų pagrindinių tyrimų idėjų pateikimą buvo pripažintas geriausiu savo sekcijoje, o „Springer“ leidykla skyrė ir apdovanojimą.

Konferencijoje buvo perskaityta 380 žodinių pranešimų, pagal tematikas suskirstytų į 15 sekcijų. A. Cichon-Pupienis savo pranešimą „Apatinio paleozojaus organine medžiaga praturtintų nuosėdų angliavandenilių generacijos potencialas Baltijos nuosėdinio baseino centrinėje dalyje“ („Petroleum generation potential of the Lower Palaeozoic organic matter-rich shales in the central part of the Baltic Sedimentary Basin“) skaitė „Angliavandenilių ir energetikos inžinerijos, angliavandenilių geochemijos“ („Petroleum and Energy Engineering, Petroleum Geochemistry“) sesijoje.

Doktorantė, remdamasi plataus spektro analitinių tyrimų rezultatais, apžvelgė apatinio paleozojaus uolienų praturtinimo organine medžiaga laipsnį, organinės medžiagos terminio brandumo pasiskirstymo dėsningumus bei pasiskirstymą kontroliuojančius veiksnius ir bandė atkurti ankstyvojo paleozojaus paleogeografines sąlygas rytinėje Baltijos silūro baseino dalyje. Mokslinis tyrimas yra projekto „Silūro periodo ekosistemų sąranga ir griūtis – bioįvairovės išlikimas ekstremalaus klimato sąlygomis“ (Nr. S-MIP-19-15), kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba, dalis.

Šių metų konferencija buvo skirta geologijos, geofizikos, meteorologijos, okeanografijos, hidrologijos, aplinkos, klimato kaitos ir kitoms aktualioms geomokslų temoms. Konferencijoje dalyvavo 450 mokslininkų iš 70 pasaulio šalių, iš viso pateikta 515 pranešimų.