Nors studijų metais Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos teisės katedros dėstytoja dr. Justyna Levon aktyviai dalyvavo fakulteto visuomeniniame gyvenime, apie dėstytojos darbą tuomet dar negalvojo. Tik būdama doktorantė ir pabandžiusi vesti seminarus suprato, kad jos senelių, buvusių mokytojų, genai niekur nedingo – ji taip pat nori dėstyti ir dalytis patirtimi su kitais. Vilniaus universitetas – ne pirmoji Justynos darbovietė. Teisės fakulteto alumnė yra dirbusi Lietuvos kriminalinės policijos biure. Šis darbas ir lėmė tai, kad doktorantūroje Justyna pasirinko baudžiamosios justicijos kryptį. Šiuo metu ji skaito paskaitas ir veda seminarus Teisės ir Filosofijos fakultetų studentams.

Kaip sutikote žinią, kad tapote geriausia dėstytoja? Ar Jus tai nustebino? O gal tikėjotės? Ką Jums tai reiškia?

Be abejonės, sužinojusi, kad tapau viena iš geriausių praėjusių metų Vilniaus universiteto dėstytojų, labai apsidžiaugiau. Ypač dėl to, kad nominuoti mane pasiūlė studentų bendruomenė. Dėstytojui, mano nuomone, tai ir yra reikšmingiausias įvertinimas.

Ar visada norėjote tapti dėstytoja? Ar būtent taip ir įsivaizdavote dėstytojo darbą? Ar dar nenusivylėte?

Studijų pradžioje net minties nebuvo, kad kada nors tapsiu dėstytoja. Nuo pirmo kurso aktyviai dalyvavau VU studentų organizacijose, VU užsieniečių studentų mentorių programoje, o būdama trečio kurso studentė įstojau į  Teisės fakulteto studentų mokslinę draugiją. Būtent dalyvavimas tuo metu prof. Daivos Petrylaitės kuruojamoje šio fakulteto darbo teisės studentų mokslinės draugijos veikloje tapo pirmųjų mano konferencijų pradžia. Taip susidomėjau moksline veikla. Studijuojant doktorantūroje prof. Gintaras Švedas, mano disertacijos darbo vadovas, pasiūlė pabandyti vesti seminarus (už tai profesoriui iki šiol esu labai dėkinga). Tada ir supratau, kad ateitį norėčiau sieti būtent su dėstymu. Be to, galbūt prisidėjo ir genai – mano seneliai buvo mokytojai.

Kas Jums svarbiausia dėstant – kontaktas su auditorija, grįžtamasis ryšys, geras medžiagos išdėstymas?

Dėstytojo darbe svarbi ne tik kokybiška mokymų medžiaga, bet ir mokėjimas ją perteikti.  Ne mažiau svarbūs yra žinios ir savęs lavinimas. Pastaruoju metu Teisės fakultete daug dėmesio skiriama būtent dėstymo įgūdžiams tobulinti. Kelis kartus per metus (ir katedrų posėdžiuose, ir asmeniškai su kiekvienu dėstytoju) yra aptariami dėstytojų darbo pasiekimai. Be to, pradėti rengti ir pedagogikos meno mokymai, kuriuose savo patirtimi dalijasi viešojo kalbėjimo specialistai, pedagogai. Manau, kad kiekvienam dėstytojui naudinga dalyvauti ir VU rengiamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose. Štai ir aš esu dalyvavusi VU rengtose paskaitų vedimo anglų kalba, viešo kalbėjimo anglų kalba, Moodle programos kursuose ir kt.

Koks Jūsų dėstymo stilius? Ar turite savą studentų motyvavimo sistemą? Kokie studentai Jus žavi, o kokiais nusiviliate? Ar stengiatės įtikti studentams?

Nesistengiu įtikti studentams ir neskirstau jų į mane žavinčius ar blogesnius. Vieni puikiai pasirodo diskusijose, o kiti sugeba tam tikrą medžiagą išmokti mintinai ir vis dėlto pasimeta, kai užduodamas klausimas skamba kiek kitaip, negu buvo tikėtasi. Be to, skiriasi ir darbo su auditorija principai paskaitose ir seminaruose. Štai seminare „prakalbinti“ daugiau studentų ir nuodugniau tikrinti, kaip jie įsisavinę informaciją, yra paprasčiau, nes dirbama su maža, dažniausiai apie dvidešimties asmenų, auditorija. Be to, kai kurie mano vedami seminarai trunka du semestrus, taigi itin daug diskutuojame, studentai sprendžia užduotis, rašo kontrolinius. Kartą per metus studentai turi parengti prezentaciją, o šiuo atveju itin kūrybingi dažniausiai pasirodo būtent tie, kuriems prasčiausiai sekasi atsakinėti raštu. Taigi stengiuosi, kad paskaitos, seminarai būtų kuo įvairiapusiškesni. Manau, kad darbas su tais pačiais studentais ištisus metus ypač žavus, nes tikrai smagu stebėti, kaip studentai atsiskleidžia.

Kaip Jūs manote, ką studentai labiausiai vertina dėstytojo darbe?

Į tokį klausimą geriausiai atsakytų būtent studentai. Aš manau, kad nėra vieno visiems tinkančio ir patinkančio gero dėstytojo apibrėžimo. Vieni galbūt vertina ilgą dėstytojo praktinio darbo patirtį, kuria gali pasidalyti paskaitose. Kitiems svarbesnė dėstytojo charizma ir gebėjimas įdomiai perteikti dėstomą dalyką. Galbūt kam nors imponuoja IT technologijų naudojimas paskaitų metu, inovatoriškumas. Minėti dalykai ir jų svarba laikui bėgant keičiasi, kartais praranda savo vertę, o kartais kaip tik įgyja vis daugiau reikšmės. Taigi vienareikšmiškai atsakyti negalėčiau. Manau tik viena: mandagus bendravimas, objektyvumas, studentų padrąsinimas ir jų motyvavimas, kai jiems sekasi prasčiau – tai kiekvieno dėstytojo vertybės, kurios yra atsparios laikui ir daugelio vertinamos.

Kas Jums kelia daugiausia nerimo dėstytojo darbe? Kaip suderinate rengimąsi paskaitoms su moksline veikla?

Kaip ir kiekviename darbe, būna tam tikrų dalykų, kurie kartais kelia nerimą. Vis dėlto, kadangi tik neseniai įžengėm į 2017 metus, manau, kad svarbu nepradėti šių metų galvojant apie tai, kas buvo, yra ar gali būti blogai.

Tikiu, kad visai Vilniaus universiteto bendruomenei kartu stengiantis ir toliau judėsime tik į priekį.