„Mokymą ir mokymąsi suprantu kaip daugiaplanį procesą, apjungiantį studento ir dėstytojo atsakomybių sąveiką, kuri leidžia studentui pasiekti sėkmingų mokymosi rezultatų. Kiekvienas dėstytojas turi savo viziją ir supratimą, kas yra efektyvus dėstymas. Mano manymu, dėstymas pirmiausia turi būti orientuotas į studentą, o sėkmingą mokymo ir mokymosi procesą sudaro trys dedamosios: aiškumas ką mokytis, kaip mokytis ir kodėl mokytis“, – teigia geriausia 2024 m. dėstytoja išrinkta doc. Asta Mažeikienė.

Su docente kalbamės apie tai, kokių savybių reikia norint būti geru dėstytoju, kas motyvuoja šiame profesiniame kelyje, kaip keičiasi dėstytojų ir studentų kartos, kodėl nereikia bijoti naujovių ir daugybę kitų svarbių klausimų.

Papasakokite plačiau – kaip nusprendėte tapti dėstytoja, koks buvo Jūsų kelias iki to?

Su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu (VU MF) mane sieja jau dvidešimt šešeri metai: šešeri – studijų ir dar dvidešimt – darbo Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedroje. Studijos sekėsi labai gerai, tad dar jų metu tuometinė dekanė, gerbiama profesorė Zita Aušrelė Kučinskienė, pakvietė prisijungti prie jos vadovaujamos katedros kolektyvo. Tai ir buvo mano profesinio kelio Universitete pradžia. Dirbau įvairiose pareigose, pradedant laborantės, jaunesniosios mokslo darbuotojos, asistentės, lektorės, vėliau apgyniau medicinos mokslų daktaro disertaciją ir pastaruosius penkerius metus esu docentė, koordinuojanti biochemijos dalyko dėstymą medicinos ir farmacijos studijų programų studentams. Biochemijos dalyku susidomėjau dar studijų metais. Profesorius Arvydas Kaminskas dėstė biochemijos dalyką, o vėliau profesorė Zita Aušrelė Kučinskienė – klinikinės biochemijos dalyką. Jų talentingas dėstymas leido suprasti, koks įdomus ir gilus yra šis mokslas. Man tai buvo ir tebėra pati įdomiausia disciplina, tad visada norėjau sieti savo ateitį būtent su biochemija. Per visus tuos metus nuo pat sprendimo pradėti dirbti universitete iki dabar – visuomet jaučiau, kad esu savo vietoje.

Šiemet buvote išrinkta geriausia Medicinos fakulteto dėstytoja. Kaip manote, kokios Jūsų asmeninės ir profesinės savybės patinka studentams? Kokiomis vertybėmis, kaip dėstytoja, vadovaujatės?

 Nemėgstu principo „nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką“, todėl sau, kaip dėstytojai, pirmiausia keliu užduotį tinkamai parengti mokymosi medžiagą: atrinkti, sisteminti, apibendrinti bei informatyviai pateikti studentams įvairių moksliniais tyrimais pagristų šaltinių duomenis. Biochemija yra labai platus ir detalus mokslas. Svarbu padėti studentui nepaklysti ir atsirinkti esminę informaciją. Tinkamai organizuoti ugdymo procesą galima tik nuolat atnaujinant žinias ir gilinant dalykinę bei pedagoginę kompetenciją. Todėl aktyviai dalyvauju kvalifikacijos kėlimo kursuose, edukacinių kompetencijų centro organizuojamose veiklose, mokymo ir dėstymo stažuotėse užsienio institucijose, perimant kolegų gerąsias patirtis bei įtraukiant į mokymo medžiagą tiek savo, tiek kitų tyrėjų atliekamų mokslinių tyrimų rezultatus.

Kitas sėkmingo ir efektyvaus mokymosi proceso aspektas apima teorinių žinių analizę, kritinį jų vertinimą, praktinio pritaikymo galimybes bei turimų žinių gilinimą, studentui mokantis grupėje ir savarankiškai. Siekiu derinti įvairius pedagoginio proceso organizavimo principus ir moksliniais įrodymais grįstas ugdymo teorijas, kurių pagrindas yra į studentą, jo individualius poreikius ir gebėjimus orientuotas mokymas. Dėstytojas padeda suprasti studentų ugdymosi tikslus ir nuolatos asistuoja tiek kuriant, tiek įgyvendinant jų mokymosi uždavinius. Mokymosi procese itin svarbus grįžtamais ryšys. Man tai ne tik formalus studentų atsiskaitymų rezultatų aptarimas. Tai yra nuolatinis ir būtinas procesas, kurį siekiu formuoti tiek paskaitų, tiek praktinių užsiėmimų metu, tiek jiems pasibaigus. Teigiami studentų atsiliepimai motyvuoja, o konstruktyvi kritika skatina tobulėti. Sau, kaip dėstytojai, visada keliu tikslą užtikrinti aplinką, kuri leidžia studentui atskleisti savo gebėjimus, o tai reiškia – įgalinti mokymąsi sukuriant tinkamą aplinką. Studentai neturi bijoti įsitraukti į diskusiją, reikšti savo nuomonę ar net klysti. Pagarba studentui, mandagus ir dėmesingas bendravimas yra privalomi mokymo ir mokymosi komponentai.

Studentai savo atsiliepimuose dažnai įvardija, jog mano stiprioji pusė yra gebėjimas atskleisti studijuojamo dalyko prasmę: studentams visada sakau, kad nėra nei vienos ligos, kurios patogenezėje, diagnostikoje ar gydyme nedalyvautų biocheminiai mechanizmai. Kita vertus, aš labai aiškiai suprantu, kad mano studentai pasirinko medicinos studijas, nes nori tapti gydytojais, farmacininkais ar kitais medicinos srities specialistais. Todėl mano tikslas yra atskleisti biochemijos svarbą ir aktualumą būtent pasirinktai studijų krypčiai. Veiklos prasmingumas yra vienas iš esminių motyvacinių veiksnių. Kitaip tariant, tik prasminga veikla gali būti sėkminga. Tiek studentui, tiek dėstytojui.

Esu dėkinga ir džiaugiuosi šiuo įvertinimu. Bet dar labiau džiaugiuosi, kai mano studentams sekasi.

Kas Jums labiausiai patinka dėstytojo darbe? Kas motyvuoja? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti?

Dėstymas – tai ne tik dalinimasis žiniomis, bet ir būdas bendrauti, įkvėpti, sudominti ir motyvuoti. Kai būna sunku – išgirsti ir palaikyti. Man dėstymas yra veikla, kuri leidžia augti ir auginti. Geri studijų rezultatai, sėkminga tolimesnė studentų profesinė veikla, teigiamas grįžtamasis ryšys – visa tai ir yra prasmė būti dėstytoja. Džiugina tokie studentų komentarai: „Mokslo metų pradžioje galvojau, kad biochemija bus pats sunkiausias ir neįdomiausias dalykas, tačiau buvo atvirkščiai, į kiekvieną seminarą ėjau su malonumu! Biochemija buvo atgaiva, ir gaila, kad šio dalyko nebeturėsiu kitąmet.“ Tai, kad studentai pamėgsta biochemiją, man yra labai didelė motyvacija. Kaip ir kiekvienas studentų pasakytas „ačiū“. Kad ir kiek jų būtų – visi brangūs ir reikšmingi.

Dėstytojo darbas yra labai įdomus. Universitetas – tai bendruomenė, apjungianti įvairovę. Dirbant galima bendradarbiauti su kolegomis iš įvairių sričių, dalyvauti tiek moksliniuose projektuose, tiek edukacinėse veiklose, siekti bendrų tikslų ir dalintis idėjomis. Tai skatina kūrybiškumą ir atveria naujas profesinio augimo galimybes.

Kas pasikeitė nuo to laiko, kai dar pati buvote studentė? Kaip keičiasi dėstytojų kartos? Kokie šiandieną yra studentai?

Dėstytojai, kuriuos sutikau studijuodama Medicinos fakultete, buvo talentingi, savo dėstomą dalyką mylintys profesionalai. Stiprios asmenybės, nuoširdžiai atsidavę dėstymui.  Žinoma, laikai keičiasi, keičiasi technologijos bei galimybės. Bet atsidavimas darbui išlieka. Tai mane labiausiai žavi ir įkvepia. Na, o prie naujovių turime prisitaikyti ir jas priimti. Tarkime, dirbtinio intelekto technologijos, kurios jau yra tapusios mūsų studentų kasdienybe, nebeturėtų gąsdinti, o kaip tik palengvinti ir mūsų, dėstytojų, darbą. Tad atvirumas naujovėms ir nuolatinis mokymasis yra būtini norint suprasti savo studentą ir parinkti tinkamą bei efektyvų mokymosi metodą.

Esate ne tik dėstytoja, bet ir mokslininkė?

Dėstymas ir mokslinė veikla yra neatsiejama darbo universitete dalis. Tad pradėjusi nuo biochemijos dalyko dėstymo labai natūraliai pradėjau gilintis ir į mokslinę šios krypties problematiką. Be biochemijos yra neįmanoma šiuolaikinio medicinos mokslo pažanga. Aš savo mokslinę veiklą sieju su antioksidantų tyrimais. Netgi šioje siauroje srityje kyla daug iššūkių ir klausimų, į kuriuos atsakyti ne visada lengva, tad labai padeda bendradarbiavimas su kolegomis tiek mūsų universitete, tiek stažuotėse užsienyje įgyta patirtis. Džiaugiuosi doktorantūros metais prasidėjusiu bendradarbiavimu su Vokietijos Fridricho Šilerio universiteto mokslininkais. Jau kitų metų pradžioje vėl vyksiu į Jeną „Erasmus+“ programos mokymosi vizitui – šįkart pasigilinti į tyrimų metodikas, kurias vėliau tikimės naudoti mūsų studentų vykdomuose moksliniuose darbuose ir bendruose projektuose.

O ką mėgstate veikti laisvu nuo dėstymo ir mokslinių darbų metu? Kaip pailsite, pasisemiate naujų idėjų ir sumanymų?

Man, kaip ir daugeliui, šiuolaikiniame skubėjimo ir darbų kupiname pasaulyje, laisvalaikis ar tiesiog kelios valandos su gera knyga yra tapę prabanga. Kai tik turiu galimybę, labai mėgstu leisti laiką su šeima, būti gamtoje bei ilgus pasivaikščiojimus miške su šunimi, kitais augintinių šeimininkais, kurie per šį mūsų bendrą pomėgį jau seniai tapę draugais ir bendruomene. Taip pat labai mėgstu keliones, koncertus ir meno parodas. Nežinau, ar tai įkvepia darbui ir moksliniams tyrimams, tačiau tikrai įkvepia gyvenimui.