Balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose pagerbti geriausių praėjusiais metais apgintų disertacijų autoriai. Jaunieji mokslininkai varžėsi fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų, humanitarinių ir socialinių mokslų bei aplinkosaugos tematikos kategorijose. Apdovanoti 11 disertacijų autoriai, iš kurių 3 pripažinti konkurso laimėtojais.

Iš trijų nominacijų laimėtojų – du Vilniaus universiteto jaunieji mokslininkai.

Šių metų geriausios disertacijos parengtos įvairiuose Lietuvos universitetuose: net keturios į kitą atrankos etapą patekusios disertacijos – Vilniaus universitete, po vieną – Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Kauno technologijos universitete, Mykolo Romerio universitete, Klaipėdos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Geriausių disertacijų autorius sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Šiandien pagerbdami geriausių disertacijų autorius mes įteikiame dovaną sau ir Lietuvos ateičiai. Jūsų mokslinis talentas – didžiulė viltis, kad mūsų valstybė taps dar konkurencingesnė, kūrybingesnė ir įdomesnė mums ir pasauliui.  Mokslo erdvė verta pačių didžiausių investicijų, nes joje susilieja praeities, dabarties ir ateities laikas, žinios, inovacijos, lūkesčiai ir investicijos. Šiandien sveikiname jaunuosius mokslininkus, pasiekusius pirmąją savo mokslo viršūnę. Linkiu nepamiršti, kad kažkam jau šiandien, o kitiems ateityje tapsite įkvėpimo šaltiniu, kad tos viršukalnės bus kasdien, o jas įveikti bus vis sunkiau, o kartu ir lengviau. Niekada nebus tos paskutinės viršukalnės. Todėl tikiu Jumis, tikiu Lietuva ir ją kuriančiais kūrėjais“, – sveikindama jaunuosius mokslininkus sakė Prezidentė D. Grybauskaitė ir linkėjo jiems drąsos, nebijoti ieškoti ir nugalėti.

Susirinkusiuosius sveikino Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius Haroldas Pauža ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkas Ramojus Reimeris. Nominacijos „Geriausia fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų disertacija“ nugalėtoju tapo Patrikas Ščajevas („Plačiatarpių puslaidininkių fotoelektrinių savybių optinė diagnostika su laikine ir erdvine skyra“, VU, mokslinis vadovas prof. Kęstutis Jarašiūnas). Šios nominacijos laureatai – Artūras Kuprijanovas (KTU), Justas Povilonis (VU), Miglė Tomkuvienė (VU), Diana Žaliaduonytė-Pekšienė (LSMU).

Nominacijos „Geriausia humanitarinių ir socialinių mokslų disertacija“ nugalėtoju tapo Deimantas Valančiūnas („Tapatybės konstravimas Britanijos ir Indijos kine: pokolonijinis aspektas“, VU, mokslinė vadovė prof. dr. Regina Rudaitytė). Šios nominacijos laureatai – Justinas Bučys (VGTU), Rasa Erentaitė (MRU), Vytautas Jokubauskas (jungtinė KU ir LII doktorantūra), Jogilė Teresa Ramonaitė (jungtinė VDU ir LKI doktorantūra). Aplinkosaugos tematikos kategorijoje laimėjo mokslininkė Inga Jakštonienė (VGTU).

Geriausios fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų disertacijos autorius Patrikas Ščajevas – VU Taikomųjų mokslų instituto Puslaidininkinės optoelektronikos skyriaus Optinės diagnostikos sektoriaus mokslo darbuotojas. Dr. P. Ščajevas sakė, kad jo mokslinis darbas buvo gana įdomus: buvo tiriami bandiniai iš įvairių šalių, paskelbta dešimtys straipsnių užsienio spaudoje ir skaityti pranešimai konferencijose. Disertacija skirta nepusiausvirųjų krūvininkų dinamikos tyrimams SiC, GaN bei deimantuose naudojant šviesa indukuotų dinaminių gardelių, diferencinio pralaidumo, diferencinio atspindžio bei fotoliuminescencijos metodikas. Pristatomos naujos sugerties koeficiento matavimo ir gyvavimo trukmės mikroskopijos metodikos. Tyrimai atlikti plačiame nepusiausvirųjų krūvininkų tankių ir temperatūrų intervale esant vienfotoniam bei dvifotoniam sužadinimui. Mokslininkas tikisi tęsti darbus Vilniaus universitete.

Geriausios humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijos autorius Deimantas Valančiūnas, VU Orientalistikos centro ir Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros lektorius, baigė bakalauro ir magistro studijas Orientalistikos centre, toliau mokslinę veiklą tęsė Anglų filologijos katedroje. Jo disertacija – pirmoji disertacija, skirta Indijos kinui Lietuvoje. Tai 15 metų mokslininko asmeninės ir akademinės patirties apibendrinimas. Disertacijos objektas – komercinis Britanijos ir Indijos kinas ir jame konstruojamos tapatybės. Tapatybės konstravimo problematika Indijos ir Britanijos filmuose tiriama remiantis trimis tapatybės analizės pokolonijinėje teorijoje pjūviais: kolonijinio diskurso kritika, antikolonijiniu nacionalizmu ir tautinės tapatybės konstravimu bei diasporinės tapatybės problematika. Lyginamasis dviejų praeityje kolonijiniais saitais susietų valstybių kino filmų tyrimas leido pažvelgti į kompleksines tapatybės artikuliavimo pokolonijiniu laikotarpiu galimybes ir parodė, kad kolonijinė praeitis nėra vien tik istorinis reliktas, bet viena iš tapatybės konstravimo priemonių, nuolat sugrąžinama ir permąstoma šiuolaikinėje populiariojoje kultūroje ir kinematografijoje.

D. Valančiūnas pripažįsta, kad disertacijos rašymas buvo ne tik didelis, sunkus, bet ir malonus darbas, ir ne vien dėl to, kad reikėjo žiūrėti daug filmų. Nuolatinės stažuotės tiek  Delyje, tiek Londone, diskusijos, ginčai su kolegomis leido tai disertacijai, anot mokslininko, tapti tokiai, kokia ji yra. Ypač D. Valančiūną džiugina tai, kad pripažinta disertacija, skirta kinui, ir būtent neeuropiniam kinui. „Tai rodo, kad mūsų akademinėje erdvėje atsiranda vietos tyrimams, skirtiems kitoms, neeuropinėms kultūroms. Mano disertacija buvo skirta kolonijinei atminčiai. Aš manau, kad kolonijinės atminties eskalavimas yra gana svarbus ir šių dienų kontekste“, – teigia mokslininkas.

D. Valančiūnui 5000 litų apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją įteikė ir DNB bankas, nuo pat projekto pradžios, jau aštuntus metus iš eilės, remiantis šį konkursą.

L. e. p. VU rektorius prof. Jūras Banys puikiai vertina mūsų jaunųjų mokslininkų pasirodymą geriausių disertacijų konkurse. „Rezultatai rodo, kad mūsų lygis yra pats geriausias“, – sakė rektorius.

Šįmet konkursui buvo pasiūlyta septyniasdešimt darbų. Teikti siūlymus apdovanojimams galėjo LJMS nariai ir visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai. Tarp pasiūlytų darbų daugiausia yra iš fizinių (biochemija ir kt.) ir socialinių (psichologija, ekonomika ir kt.) mokslų. Renkant geriausius darbus atsižvelgta į mokslinių tyrimų svarbą ir vertę, tyrimų metodologijos efektyvumą ir inovatyvumą, išvadų pagrįstumą, disertacijos originalumą. Daugiausia dėmesio buvo skiriama disertacijos tema publikuotų darbų kokybei ir atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.

Antrajame atrankos etape disertacijas vertino didelę mokslinio darbo patirtį sukaupę Lietuvos ir užsienio mokslininkai iš Šveicarijos, JAV ir Norvegijos. Konkurso metu buvo siekiama atrinkti tas disertacijas, kurios geriausiai atspindėtų ambicingą LJMS viziją – „Lietuvos mokslininkai – pasaulinio lygio mokslo elitas“.

Geriausių disertacijų konkursą jau aštuntus metus organizuoja Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga. Šia iniciatyva norima didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės mokslinę veiklą ir atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kuo jau dabar galime didžiuotis.