Ar studentų balsas turi reikšmę, kai kalbama apie dėstomų dalykų tobulinimą? Deja, tik trečdalis studentų (portalo „My University“ apklausos duomenimis) tiki, kad po išdėstyto kurso vykdomų studentų apklausų rezultatai turi įtakos studijų programų kaitai. Pakomentuoti šią situaciją paprašėme VU Studijų komiteto pirmininką prof. dr. Alfredą Račkauską ir VU Studentų atstovybės prezidentą Arminą Varanauską.

Kokybės kultūros dalis

A. Račkausko manymu, studentų apklausos yra svarbus studijų kokybės užtikrinimo veiksnys. „Tai yra grįžtamojo ryšio priemonė. Dėstytojams labai svarbu sužinoti, ką studentai mano apie dėstomus dalykus. Visame pasaulyje tai yra pripažintas studijų kokybės užtikrinimo metodas ir kokybės kultūros dalis“, – teigia VU Studijų komiteto pirmininkas. Tačiau A. Račkauskas pažymi, kad Lietuvoje kokybės kultūra dar nėra iki galo prigijusi. „Yra įvairių dėstytojų. Vieni tikrai labai rimtai žiūri į apklausų rezultatus, nagrinėja kiekvieną gautą atsakymą. Kiti daro tai ne taip uoliai. Tačiau ir studentų atsakymai apklausose apie dėstomus dalykus ne visada būna informatyvūs, o kartais net ir nelabai korektiški“, – pasakoja A. Račkauskas.

VU Studijų komiteto pirmininko manymu, pati studentų apklausos sistema, sukurta Vilniaus universitete, yra gana profesionali ir patogi. „Sistemoje užtikrinamas visiškas anonimiškumas, respondentų tapatybė nėra atskleidžiama. Lygiai taip pat dėstytojai ir katedros vedėjai gali lengvai susipažinti su apklausų rezultatais“, – pažymi A. Račkauskas.

Tačiau klausimas dėl gautų duomenų panaudojimo nėra vienareikšmis. „Apklausų tikslas aiškus – kokybė ir jos gerinimas. Jeigu mes nieko nedarysime, o tik padėsime apklausų rezultatus „į stalčių“, tai jokios naudos ir nebus. Nieko nebus, jeigu katedros vadovas žino problemą ir jos nesprendžia arba jei pats dėstytojas nereaguoja į neigiamus apklausos rezultatus, jei nesiruošia tobulinti dėstomą dalyką ar dėstymo metodus“, – tvirtina A. Račkauskas. Pasak jo, apklausos rezultatai tiesiog privalo daryti įtaką studijų programų kaitai.

Studentai nemato pažangos

VU Studentų atstovybės prezidento manymu, pagrindinė problema yra ta, kad po atliktų apklausų studentai nemato didesnių pokyčių. „Čia yra dvejopa problema. Kartais iš tikrųjų sunku kalbėti apie patikimus rezultatus, nes po kurso tik vos keli studentai būna užpildę apklausos anketą. Kita vertus, jeigu administracija reaguoja į apklausos rezultatus – dažniausiai tai nėra viešinama. Studentai tiesiog nežino, kokių priemonių buvo imtasi, ir todėl jiems atrodo, kad nieko nevyksta ir kad į jų nuomonę neatsižvelgiama“, – sako A. Varanauskas.

Studentų atstovas mano, kad ir pati apklausos sistema dar gali tobulėti. „Anketos yra gana ilgos ir sudėtingos. Jei studentas pildo anketą po kiekvieno išklausyto dalyko – tai atima nemažai laiko. Tačiau, kiek man žinoma, ši problema yra sprendžiama. Dabar vykdant vieną iš projektų rengiamos kelios papildomos anketos, kurios yra trumpesnės ir labiau orientuotos į tam tikrus studijų dalykus“, – sako A. Varanauskas. Jis aktyviai ragina studentus pildyti apklausos anketas, nes yra įsitikinęs, kad studentų balsas, ypač kai jis skamba vieningai ir argumentuotai, gali tapti svarbiu veiksniu studijų programų kaitos procese.

A. Varanauskas siūlo kiek kitaip pažvelgti į studijų kokybės ir dėstomų dalykų tobulinimo klausimą. „Reikia suvokti, kad dėstytojai pirmiausia yra mokslininkai. Kiekvienas jų turi savo mokslinį interesą ir dažniausiai tas interesas nėra susijęs su edukologija ir dėstymo metodais. Todėl aš džiaugiuosi, kad VU Kokybės vadybos centras ne taip seniai pradėjo vykdyti gerosios patirties sklaidos projektą – mokymus dėstytojams, kurie nori patobulinti savo pedagogines žinias“, – teigia A. Varanauskas. Pasak jo, nors kritika yra veiksmingas dalykas, reikia ne tik kritikuoti, bet ir parodyti kelią, kaip galima būtų patobulinti dėstomą dalyką ar dėstymo metodą. Tokio pobūdžio mokymai, kur dėstytojai dalijasi su kolegomis savo patirtimi, yra viena iš priemonių gerinti dėstytojų darbo kokybę.