2020-ieji metai – neeiliniai dėl daugelio dalykų. Kitokie šiais metais bus ir stojimai į bakalauro studijas. Tačiau pokyčiai nebūtinai neigiami, o atvirkščiai – žadantys, kad daugiau studentų galės pasinaudoti nemokamo mokslo galimybėmis, gauti stipendijas ir atrasti save naujose, paklausius darbo rinkoje specialistus rengsiančiose studijose. Apie visas naujienas, kurios aktualios tiek būsimiems bakalaurantams, tiek jų tėvams, pasakoja Vilniaus universiteto (VU) studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

Kelių mėnesių nežinomybę keičia aiškumas

Nors spėliojimų ir nežinomybės buvo daug, tačiau šiais metais priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka esmingai nesikeičia ir pagrindiniu kokybiniu kriterijumi išlieka valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Vis dėlto tam tikrų pokyčių 2020 m. stojimai žada.

„Svarbiausias pokytis yra dėl asmenų, pretenduojančių į aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos valstybės finansuojamas vietas, konkursinio balo sandaros minimaliųjų reikalavimų. Ką tai reiškia? Būsimasis studentas, pretenduojantis studijuoti VU, turi būti išlaikęs 3 privalomus valstybinius brandos egzaminus (matematikos, lietuvių k. ir užsienio k.), 5 geriausių metinių dalykų (A ir B lygio) įvertinimų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 7, o konkursinis balas – ne mažesnis nei 5,4“, – pasakoja V. Jaskūnas.

Dar vienas svarbus pokytis – dėl karantino nukeltos priėmimo datos. Prašymai studijuoti bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pagrindinio etapo metu teikiami internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje birželio 1 – rugpjūčio 18 d. Dėl to keičiasi ir stojimo į VU datos.

„Stojamieji egzaminai, laikomi atvykstant į nurodytas egzaminų laikymo vietas, vyks liepos 20 – rugpjūčio 14 d., o organizuojami nuotoliniu būdu – birželio 25 – rugpjūčio 14 d. Motyvacijos vertinimas bus vykdomas nuotoliniu būdu birželio 8 – rugpjūčio 14 d., iki šios datos paaiškės ir stojamųjų egzaminų ir motyvacijos vertinimo rezultatai, todėl kvietimą studijuoti VU abiturientai į el. paštą gaus jau rugpjūčio 22 d.“, – sako VU studijų prorektorius.

Šiais metais didėja ir valstybės finansuojamų vietų skaičius. Dar balandžio pradžioje Vyriausybė patvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymą didinti valstybės finansuojamų bakalauro ir vientisųjų studijų skaičių, todėl, palyginti su praėjusiais metais, jis didėja ketvirtadaliu.

Anot ministerijos, 2020 m. priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas numatoma skirti 13,1 mln. eurų, tai 41 proc. daugiau, nei buvo suplanuota skirti 2019 m.

Atsiranda ir kitų studentui palankių pakeitimų: „Pavyzdžiui, valstybė skirs 300 eurų stipendiją ne tik pasirinkusiems studijuoti bakalauro ar papildomąsias pedagogikos programas valstybės finansuojamose vietose, bet ir tiems, kurie savo bakalauro studijas papildys pedagogikos gretutinėmis studijomis. Taigi, nors pavasarį atrodė, kad šių metų stojimai absolventams bus labai sudėtingi, tačiau daug ir pozityvių naujienų“, – svarbiausias aktualijas tiems, kas šiais metais planuoja peržengti geriausio universiteto Lietuvoje slenkstį, pristato V. Jaskūnas.

Studijų kryptys, kurios bus dosniau finansuojamos

Šiais metais smarkiai padidintas daugelio studijų sričių finansavimas, todėl tai atveria platesnes galimybes abiturientams įstoti į jų svajonių studijų vietą ir įgyti profesiją, kurios išties trokšta. „Galima padrąsinti stojančiuosius rinktis konkurencingas programas, kurioms ankstesniais metais buvo skiriamas mažesnis finansavimas“, – sako VU studijų prorektorius.

Kokių konkrečiai VU studijų programų valstybės finansavimas išaugo? Gyvybės mokslų programų finansavimas didėja 64 proc., slaugos studijų – 100 proc., humanitarinių mokslų – 15 proc., socialinių mokslų – 140 proc., teisės – 91 proc., verslo ir viešosios vadybos – 172 proc. Be to, papildomai suteiktas farmacijos ir reabilitacijos krypčių finansavimas.

Anot ministerijos, 2020 m. priėmimui į bakalauro ir vientisąsias studijas numatoma skirti 13,1 mln. eurų, tai 41 proc. daugiau, nei buvo suplanuota skirti 2019 m.

Naujos studijų programos, atliepiančios darbo rinkos poreikius

Pasak V. Jaskūno, priėmimas – tai vienas įdomiausių ir svarbiausių įvykių, kai akademinės bendruomenės gyvenimas pasipildo žinių ir įgūdžių siekiančiais naujos kartos atstovais. Todėl nuolat tobulinamos jau esamos studijų programas, o atsižvelgiant į aktualius darbo rinkos pokyčius kuriamos ir naujos. Šie metai – ne išimtis.
„Pavyzdžiui, apskaitos ir audito specialistų poreikis pastebėtas Lietuvos ir tarptautinio kapitalo įmonėms pradėjus nuolat teikti pasiūlymus Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto studentams atlikti praktiką ir įsidarbinti šioje srityje. Kai diskutuodavome su darbdavių atstovais, paaiškėjo, kad tokių specialistų poreikis yra gana nemažas (apie 90 studentų per metus), o labiausiai jų trūksta tarptautinėms įmonėms“, – pasakoja VU studijų prorektorius.

VU šiais metais pasiūlys tris naujas pirmosios pakopos studijų programas, orientuotas į šiuolaikinės darbo rinkos poreikius: tai Marketingo technologijos (Kauno fakultete), Apskaita ir auditas bei Globali rinkodara (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete). Dvi studijų programos – Vaikystės pedagogika ir Teisė – pradedamos dėstyti sesijiniu tvarkaraščiu.

Apskaitos ir audito studijos yra skirtos rengti šiandien tiek verslo įmonėse, tiek viešajame sektoriuje paklausius specialistus, kurie dirbtų apskaitos, audito, įmonių veiklos analizės, planavimo ir vertinimo srityse. Šios programos absolventai bus svarbūs tiek formuojant apskaitos informaciją, tiek vertinant duomenis ir organizuojant bei įgyvendinant audito procesus įmonėse.

Globalios rinkodaros programos poreikis siejamas su rinkoje pastebimu specialistų trūkumu – didžiausia tarptautinio verslo koncentracija pasižyminčiame Vilniaus mieste programų, kompleksiškai siūlančių atitinkamos krypties turinį, trūksta. Ši programa buvo rengiama įvertinus tiek nacionalinės, tiek tarptautinės rinkos kontekstą, indikuojantį tikslines darbui reikalingas rinkodaros specialistų kompetencijas.

VU Kauno fakultete planuojama vykdyti marketingo technologijų programa yra tarpdisciplininė, skirta rengti specialistus, pasižyminčius ne tik informacinių technologijų, bet ir informacijos sistemų kūrimo, valdymo, e. marketingo sričių žiniomis ir praktiniais gebėjimais. Tikimasi, kad studijų programos absolventai bus ypač paklausūs dėl gebėjimų veikti pasitelkiant naujus rinkodaros metodus ir informacines technologijas, kaupti ir analizuoti įvairių šaltinių rinkodaros duomenis, efektyviai naudoti reklamą per socialines ir mobiliąsias platformas, stiprinant interneto svetainių dizaino, turinio poveikį.

Teisė sesijiniu tvarkaraščiu vykdoma „Teisė MAN ®“ studijų modeliu. Tai – novatoriškas požiūris į studento laiką, galimybė naudotis šiuolaikinių technologijų suteikiamais įrankiais, aiškus darbo planavimas ir lankstus mokymosi grafikas. Virtualioje mokymosi aplinkoje prieinamas studijų medžiagos turinys derinamas su virtualiomis paskaitomis, seminarais ir tiesioginėmis konsultacijomis internetu ir papildomas individualiu ir komandiniu užduočių atlikimu gyvai auditorijoje.

Svarbiausia – pasirinkti studijų programą sau

Studijų pasirinkimas – nelengvas ir atsakingas žingsnis, todėl V. Jaskūnas pataria rinktis savo interesams ir pomėgiams artimą programą ir tada nė vieną dieną neteks galvoti, kad dirbate.

„Svarbu įsisąmoninti, kad studijas renkamės ne pagal pažymius, o pagal tai, ką norėtume veikti tolesniame gyvenime, nes studijos – tik įrankis tikslui pasiekti. Ateinančius 4–6 metus mokytis, o vėliau dirbti reikės pačiam stojančiajam, dėl to ir studijų programą turėtų pasirinkti jis pats. Tai nereiškia, kad svajonių studijų paieškose abiturientas turi būti vienas – yra daug žmonių, pasiruošusių padėti: tėvai, mokytojai, mokyklos karjeros konsultantai, universiteto karjeros konsultantai, akademiniai konsultantai, mentoriai, esami studentai. Tikrai svarbu išgirsti visų mintis ir rekomendacijas, tačiau galutinį sprendimą turėtų priimti pats stojantysis“, – sako VU studijų prorektorius.

Taip pat labai atsargiai reikėtų vertinti ir viešai pateikiamas įsidarbinimo prognozes. „Informacija, kuri mus dažniausiai pasiekia, yra labai apibendrinta. Pavyzdžiui, dažnai girdime, kad teisės studijų programą baigusiems absolventams yra sunku įsidarbinti, tačiau matome, kad 90 proc. tesės studijas baigusių VU absolventų lengvai susirado darbą, o likę 10 proc. savo studijas tęsia užsienyje arba laikinai nedirba, nes augina vaikus. Be to, prognozuoti, kas bus perspektyvu po 4–8 metų, sudėtinga, tačiau rinkai visada reikės gerų specialistų. Norint tapti geru specialistu reikia būti motyvuotam mokytis ir dirbti. O motyvacija gali ateiti tik iš meilės tam, ką veiki“, – sako V. Jaskūnas.

Svarstantiems apie studijas užsienyje nereikėtų iškart atmesti Lietuvoje esančių universitetų. „Studijuodami VU studentai turi daugybę galimybių įgyti tarptautinės patirties. Vieną, du, tris ar net visus keturis semestrus – tiek, kiek leidžia studijų programa – galima studijuoti išsvajotose pasaulio aukštosiose mokyklose“, – pažymi V. Jaskūnas.

Studijuoti Europos universitetuose leidžia ERASMUS programos stipendija, pagal dvišales sutartis ir kitas programas galima išvykti ir už Europos ribų (į Kiniją, Japoniją, Australiją, JAV ir kt.). Tarptautinės patirties galima įgyti ir atliekant praktiką užsienio organizacijose: privalomąją – studijų metu, savanorišką – kad ir kiekvieną savo studijų vasarą. Studentų laukia įvairios vasaros mokyklos, seniausių Europos universitetų grupės COIMBRA ar klasikinių Europos universitetų grupės ARQUS veiklos. Be to, iš visų universitetų, su kuriais bendradarbiauja VU, net 21 yra tarp 100 geriausių pasaulio universitetų (remiantis QS reitingu).

Svarstantiems apie studijas užsienyje nereikėtų iškart atmesti Lietuvoje esančių universitetų. Studijuodami VU studentai turi daugybę galimybių įgyti tarptautinės patirties.

Vilniaus universitetas – visų universitetas

Dažniausiai universitetą prisimename priėmimų laikotarpiu, kai aplink matome daugybę kvietimų čia studijuoti tiems, kas renkasi bakalauro studijas, tačiau VU savo vietą gali rasti visi: tiek ieškantys tiesiog daugiau žinių, tiek persikvalifikavimo galimybių. Pradedant nuo ką tik mokyklas baigusių stojančiųjų, amžiaus riba mokytis neegzistuoja.

„Savo profesines žinias VU plėsti galima pasirinkus pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijas. Turime daugiau nei šimtą įvairių magistrantūros programų, dauguma jų yra vykdomos vakarais, savaitgaliais ar sesijiniu tvarkaraščiu. Galima įgyti ir mokytojo kvalifikaciją pasirinkus vienerių metų Mokyklos pedagogikos programą. Net jeigu bakalauro ir magistrantūros programos buvo valstybės finansuotos, šią programą taip pat galima studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje ir gauti 300 eurų per mėnesį skatinamąją pedagogikos stipendiją“, – pasakoja V. Jaskūnas.

Pasak VU studijų prorektoriaus, galima derinti ir kelias bakalauro ar vientisųjų studijų programas – būtent sesijiniu tvarkaraščiu vykdomos bakalauro ir vientisųjų studijų programos yra skirtos papildyti pagrindinių studijų programų profesines žinias pedagogikos, teisės, ekonomikos, vadybos, verslo administravimo pagrindais ir kt. Šiose programose yra numatytų ir valstybės finansuojamų, ir nefinansuojamų vietų.

„Turime dvi specialias bakalauro programas jau turintiems aukštąjį išsilavinimą – tai Teisė ir Psichologija. Šiose bakalauro programose sudaromos galimybės derinti darbinę veiklą ir studijas vienu metu. Tiek teisė, tiek psichologija yra susijusios su bet kuria aplink mus esančia sritimi – politika, verslu, ekonomika, socialine aplinka, kultūra, tarptautiniais ryšiais ir daugybe kitų. Studentai įgis žinių apie taisykles, principus ir jų taikymą, išmoks naudoti instrumentus sprendžiant svarbias žmogui ir visuomenei iškylančias problemas“, – sako V. Jaskūnas.

Tiksliai žinantiems, kokių specifinių žinių ir kompetencijų norima įgyti, VU siūlo galimybę išklausyti ir pavienius studijų dalykus pasirašant laisvojo klausytojo sutartį.

Keturi žingsniai tiems, kas dar sprendžia, kur studijuoti

Stojantiesiems į VU, pasak V. Jaskūno, rekomenduojama vadovautis keturiais paprastais žingsniais, kurie padės pasirinkti sau tinkamą studijų programą.
„Pirmas žingsnis – reikia pažinti save: atliekant įvairius profesionaliai parengtus profesijų ir asmenybės pažinimo testus galima šiek tiek daugiau sužinoti apie save. Verta skirti laiko ir sąžiningai sau atsakyti: koks yra mano tikslas studijuoti – įgyti žinių, užsidirbti pinigų, tapti specialistu, sukurti verslą, prisidėti sprendžiant konkrečią pasaulio problemą?“ – pataria V. Jaskūnas.

Antrasis žingsnis turėtų būti galimybių ištyrimas. „Dabar yra tinkamas metas peržvelgti visas studijų programas ir pasižymėti tas, kurios atitinka asmenybę, kuriose, atrodo, bus galima pritaikyti savo gebėjimus, vykdyti norimas veiklas ir įgyvendinti karjeros tikslus.“

Po šio etapo, pasak VU studijų prorektoriaus, reikėtų daugiau pasigilinti į dominančias programas. „Nespręskite apie programą iš pavadinimo. Būtinai susipažinkite su kiekvienos asmeniniame sąraše esančios studijų programos studijų planu ir dalykų sąrašu. Domėkitės plačiau, klauskite studentų, mentorių, fakultetų atstovų, dalyvaukite projektuose, akademijose, atvirų durų dienose.“

Ketvirtasis, paskutinis žingsnis – sprendimo priėmimas. „Atrodo primityvu, bet susirašykite svarstomų programų pliusus ir minusus. Šiame etape tikrai jau turėtumėte apie kiekvieną programą turėti nemažai žinių. Pasitikrinkite, kokius egzaminus pasirinkote ir ar šią studijų programą galite studijuoti. Pasitikėkite savo nuojauta ir priimkite sprendimą. Jeigu vis dėlto dar kyla abejonių – nelaukite, kol atsakymas pats ateis, ieškokite jo, dar kartą apie visas savo abejones kalbėkitės su jums padėti norinčiais žmonėmis“, – sako V. Jaskūnas.