Studentai, įstoję į universitetą nuo 2011 m., gali rinktis gretutines studijas – kitos studijų krypties programos dalį, teikiančią pagrindines tos krypties kompetencijas ir dvigubą kvalifikacinį laipsnį.

Gretutinių studijų galimybę 2010 m. pavasarį įteisino Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

„Studentas, pasirinkęs gretutines studijas, aišku, netenka kai kurių pasirenkamųjų dalykų, kurie padėtų labiau įsigilinti į pagrindinį dalyką. Taigi gretutinės studijos praplečia studento išsilavinimą ir yra labai gerai tiems, kurie savo ateitį mato tam tikroje tarpdisciplininėje terpėje. Tačiau gretutinių studijų atsisakymas, įsigilinimas į savo studijų kryptį tinka studentams, kurie nori tęsti studijas tos pačios krypties magistrantūroje ar galvoja apie mokslinį darbą“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto studijų prodekanė Diana Šileikatė-Kaishauri.

Pasirinkęs gretutines studijas studentas atsisako laisvųjų ir pasirenkamųjų dalykų, kurie anksčiau buvo numatyti bet kurioje studijų programoje. Nesirenkant gretutinių studijų laisvieji dalykai išlieka, programos komitetui patvirtinus individualų planą, tad praplėsti savo kompetencijas vis tiek galima, tik tai nesuteikia dvigubo kvalifikacinio laipsnio.

Studentams, pasirinkusiems gretutines studijas, privalomas ir jų baigiamasis darbas – tiesa, minimalus, tai gali būti ir baigiamasis projektas. Vis dėlto bakalauro darbai laukia du.

Gretutinės studijos gali tapti laipteliu stojant į kitos krypties magistrantūrą – prieš stojant, nereikės išklausyti dalykų, būtinų studijuoti pagal tą magistrantūros programą .

Galimybė siūlyti gretutines studijas atsirado ŠMM nustačius laisvesnius studijų dalykų apimties kriterijus. Dabar iš 240 kreditų, kurie sudaro visą studijų programą, 165 sudaro pagrindinės studijų krypties – kertinės kompetencijos, 15 – bendrojo universitetinio lavinimo dalykai. Likę 60 kreditų skiriami gilinamajai specializacijai, pasirenkamiesiems ir laisviesiems dalykams arba gretutinėms studijoms.

ŠMM numato galimybę studijuoti ir du dalykus lygiagrečiai, įgyjant dvi lygiavertes kvalifikacijas ir ne dvigubą, o du atskirus laipsnius. Tokiu atveju tam tikri studijuojami dalykai turėtų sutapti, o studijos truktų ilgiau nei 4 metus. Tiesa, šios galimybės, ŠMM duomenimis, kol kas neteikia nė vienas Lietuvos universitetas. Užsienyje tai taip pat dažna praktika.

Studentai, įstoję anksčiau nei šiemet, gretutines studijas gauti gali tik pasitvirtinę individualų studijų planą – atsisakydami vienų dalykų ir prisidėdami kitus. Toks planas turi būti motyvuotas ir patvirtintas studijų programos komiteto ir fakulteto dekano. Deja, net ir šiuo atveju diplome bus įrašytas tik vienas kvalifikacijos laipsnis, nors kompetencijos bus įgytos ir kitoje srityje.

„Ar studentas pasirinks, ar nepasirinks gretutinių studijų, bet kuriuo atveju yra gerai, kad yra toks pasirinkimas. Lankstumas yra pliusas. Minusai – universitetui iškyla daug organizacinių reikalų ir klausimų, o studentui gali kilti problemų dėl nepatogaus tvarkaraščio“, – apibendrina D. Šileikaitė-Kaishauri.