Lietuva palaiko gana šiltus santykius su Gruzija ne tik tarptautinės politikos, bet ir aukštojo mokslo srityje. Tai patvirtino ir Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius dr. Kęstutis Dubnikas, balandžio pradžioje lankęsis Tbilisyje (šis vizitas vyko vykdant Europos Komisijos bendradarbiavimo programą „Tempus“). Gruzijoje VU akademinių reikalų prorektorius dalijosi su kolegomis iš vietinių aukštųjų mokyklų studijų kokybės užtikrinimo patirtimi.

Bando gerinti padėtį

Pasak K. Dubniko, šiandien Gruzijoje vyksta didelis kultūrinis ir religinis pakilimas, tačiau ši šalis vis dar turi nemažai aukštojo mokslo problemų. Iš kitos pusės, Gruzija stengiasi šias problemas spręsti, ir todėl jai yra aktuali analogiška kitų šalių, taip pat Lietuvos patirtis. „Aukštojo mokslo ir studijų sistema Gruzijoje kūrėsi gana spontaniškai“, – pažymėjo K. Dubnikas. Pasak jo, dar prieš dešimtmetį Gruzijos aukštojo mokslo sistemoje vyravo chaosas. Dėl itin liberalios aukštųjų mokyklų steigimo sistemos šioje šalyje, kuri turi tik apie 4,5 mln. gyventojų, tada atsirado beveik 300 universitetų. „Kolegos gruzinai patys pažymi, kad tuo metu aukštojo mokslo sistemoje buvo didžiulė korupcija ir faktiškai vyko prekyba diplomais“, –pabrėžė K. Dubnikas.

Šiandien situacija Gruzijoje yra kur kas geresnė. Pasak K. Dubniko, aukštųjų mokyklų skaičius Gruzijoje sumažėjo iki 47, o valstybė vėl teikia daug dėmesio aukštojo mokslo sistemai. Šalyje veikia ir valstybiniai, ir privatūs universitetai. Viename iš pastarųjų – Šv. Andrejaus Patriarchijos universitete – VU akademinių reikalų prorektoriui teko skaityti paskaitą, skirtą aukštojo mokslo kokybės klausimams. Pasak K. Dubniko, nors šis nedidelis privatus universitetas yra tiesiogiai globojamas Gruzijos stačiatikių bažnyčios patriarcho, tai nėra religinė mokykla – universitete dominuoja informacinių technologijų mokslai, yra socialinių mokslo krypčių studijų programų. K. Dubnikas per savo trumpą vizitą pastebėjo, kad privačioms aukštosioms mokykloms Gruzijoje studijų kokybės klausimas rūpi ne mažiau, nei valstybinėms.

Domina studijų programų vertinimas

Gruzija, kaip ir Lietuva, dalyvauja Bolonijos procese, tačiau ji įsitraukė į šį procesą tik 2005 metais, o Lietuva yra Bolonijos proceso dalyvė nuo 1999 metų. Tbilisiui yra aktuali Lietuvos ir kaip Europos Sąjungos šalies patirtis. Pasak K. Dubniko, labiausiai jo kolegas Gruzijoje domino studijų vidinio ir išorinio vertinimo procesai ir Lietuvos patirtis šioje srityje. „Jie manęs daug apie tai klausinėjo. Aš turiu atitinkamą ekspertinę patirtį, dalyvauju Studijų kokybės vertinimo centro Studijų vertinimo komisijos veikloje, todėl turėjau galimybę papasakoti jiems apie šiuos procesus plačiai“, – pažymėjo K. Dubnikas. VU akademinių reikalų prorektoriaus teigimu, labiausiai Gruzijos aukštojo mokslo atstovus domino išorinio vertinimo organizavimo sistema. „Gruzijoje kol kas praktikuojamas tik vietinis vertinimas. Be to, jis atliekamas tik norint akredituoti programą, kurią studijuojantieji galės pretenduoti į valstybės finansavimą“, – pažymėjo K. Dubnikas. Pasak jo, kolegos gruzinai aktyviai domėjosi ir klausimu, kas Lietuvoje nutinka su studentais, kurių studijuojama programa gauna neigiamą įvertinimą (tokiems studentams sudaroma galimybė pasirinkti atitinkamą studijų programą kitoje aukštojoje mokykloje arba pasirinkti kitą studijų programą savo universitete).

Kolegos domėjosi ir Lietuvos aukštosiose mokyklose taikomais vidiniais studijų kokybės priežiūros mechanizmais. Pačioje Gruzijoje tam teikiama nemažai dėmesio. „Jų vidinės priežiūros sistema yra gana stipri. Fakultetai turi kiekvienais metais atsiskaityti universiteto vadovybei už nuveiktus studijų programų tobulinimo darbus“, – pasakojo VU akademinių reikalų prorektorius.

Krepšeliai – skirtingo svorio

K. Dubnikas pažymėjo, kad Gruzijos aukštojo mokslo sistema iš dalies panaši į dabar veikiančią Lietuvoje – ten irgi vykdomas bendras priėmimas į aukštąsias mokyklas. „Gruzijoje bendras priėmimas buvo įvestas siekiant efektyviau kovoti su korupcija aukštojo mokslo srityje. Kai kiekviena aukštoji mokykla vykdė priėmimą savarankiškai, silpni universitetai priimdavo studijuoti studentus vadovaudamiesi neaiškiais kriterijais“, – sakė K. Dubnikas.

Pasak VU akademinių reikalų prorektoriaus, Gruzijoje veikia įdomi studijų finansavimo sistema. Finansavimas skiriamas kiekvienai aukštajai mokyklai atskirai. Valstybinės aukštosios mokyklos gauna daugiau valstybės finansuojamų vietų, privačios – mažiau. Be to, ir vadinamasis studento krepšelis yra nevienodo svorio. „Gruzijoje veikia keturių kategorijų studijų krepšeliai. Yra studijų krepšelių, kurie dengia visą studijų kainą. Juos gauna geriausi studentai. Tačiau yra studijų krepšelių, kurie dengia 75, 50 ir 30 proc. studijų kainos, o likusią dalį studentas turi kompensuoti pats“, – pasakojo K. Dubnikas. Žinoma, Gruzijoje taip pat yra studentų, kurie studijuoja savo lėšomis ir moka už studijas visą kainą.

VU akademinių reikalų prorektorius pažymėjo, kad svečiuodamasis Gruzijoje pajuto kolegų susidomėjimą ir norą plėtoti glaudesnius santykius su Lietuva aukštojo mokslo srityje. „Manau, kad mes tikrai turime plačias bendradarbiavimo galimybes, nes Gruzija yra labai dinamiška šalis – taip pat ir švietimo srityje“, – sakė K. Dubnikas