Neišvengiama žiemos sezono puošmena kiekvienuose namuose – Kalėdų eglutė. Naujame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode apie miestų ir namų eglutes, šventines puošmenas ir tvarumą kalbame su ekologu, VU Gyvybės mokslų centro docentu Aliumi Ulevičiumi.

Pradėdamas pokalbį apie Kalėdų eglutes ir tvariausią jų variantą, doc. A. Ulevičius pirmiausia pabrėžia anglies pėdsako svarbą – būtent iš anglies pėdsako dydžio galime spręsti apie gamtai daromą žalą. Pagal šiuos matavimus, įsitikinęs docentas, natūrali eglutė yra tvariausias variantas. Vis dėlto, norint laikytis visų gamtosaugos taisyklių, labai svarbu eglutę tinkamai utilizuoti.

Tinkama utilizacija – kur pasibaigus šventėms padėti eglutę?

Didžiausią problemą biomokslininkas įžvelgia dėl tinkamo didžiųjų eglių utilizavimo. „Mažas eglutes superka, sumala, sukūrena. Tai nėra pats geriausias utilizavimo būdas anglies pėdsako požiūriu, turint mintyje, kad sudeginimas yra greitas atpalaidavimas to, ką eglutė sukaupė per savo augimo laikotarpį. Tačiau dar didesnė problema yra didžiųjų eglių deginimas. Didelė eglė auga keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų, o jos sukūrenimas reiškia, kad per valandą visas jos sukauptas anglies kiekis yra atpalaiduojamas į atmosferą“, – sako doc. A. Ulevičius.

Anot pašnekovo, ekologiškiausias būdas būtų tokią eglę susmulkinti ir panaudoti mulčiui, geriausia – išbarstyti miške. „Jeigu mes eglę paėmėme iš miško, ji savo darbą mums atidirbo, tai yra atliko savo estetinę funkciją, geriausia būtų ją grąžinti ten, iš kur ji pas mus atsirado. Toks būdas yra daug prieinamesnis nei deginimas, deja, nedaugelis užsiima teisingu eglučių utilizavimu – sudeginti juk daug paprasčiau“, – sako VU Gyvybės mokslų centro docentas.

Dirbtinės eglutės – mažiausiai tvarus variantas

Kalbėdamas apie tvariausią Kalėdų puošmeną namams, pašnekovas rekomenduoja kuo mažesnę ir kuo jaunesnę eglutę – tokių eglučių biomasės kaupimo laikotarpis būna trumpesnis, tad ir utilizacija yra daug ekologiškesnė nei suaugusios eglės. O jeigu namus puošiame eglės šaka, anglies pėdsakas yra minimalus.

Dalis žmonių renkasi gyvas, inde ar vazone augančias eglutes, kurias po švenčių yra pasiryžę pasodinti kieme ar miške. Doc. A. Ulevičius tai vadina geru pasirinkimu, tačiau skatina atkreipti dėmesį į perkamos eglutės būklę.

„Prekybininkams sodinant tokias eglutes pramoniniais kiekiais, niekas nekreipia daug dėmesio į sodinimo kokybę – gana dažnai jos būna tiesiog sumestos į vazoną, todėl labai svarbu prieš perkant įvertinti eglutės būklę. Ar žemė vazone susigulėjusi? Ar gerai laiko spygliai? Ar pati eglutė jaučiasi gerai tokiomis sąlygomis? Parsivežus namo svarbu jas prižiūrėti – palaistyti, laikyti ne itin šiltoje patalpoje. Yra daug niuansų ir sąlygų, kad pavasarį persodinta ji prigytų“, – sako mokslininkas.

Dirbtinės eglutės, anot doc. A. Ulevičiaus, yra prasčiausias pasirinkimas – jų gamybos metu išskiriama didžiulis kiekis anglies. Vis dėlto, jeigu žmonės renkasi tokį puošybos variantą, geriau būtų ją naudoti kuo daugiau metų iš eilės – taip anglies pėdsakas santykinai mažėja, o resursai atsiperka.

„Žinoma, reikia įvertinti, kad, palyginti su natūraliais kailiais, mūsų sintetinių drabužių gamyba taip pat palieka didelį anglies pėdsaką atmosferoje, bet juos mes sėkmingai naudojame, – primena pašnekovas. –  Tad normalu, jeigu žmonės renkasi ir dirbtines Kalėdų puošmenas – čia jau kiekvieno asmeninis pasirinkimas.“

Namų papuošalams – daugiau natūralumo

Anglies pėdsaką atmosferoje šventiniu laikotarpiu palieka ne tik gaminamos dirbtinės ar netinkamai utilizuojamos natūralios eglutės – jį didina ir visur spindinčios girliandos bei plastikiniai namų papuošalai.

„Neseniai teko lankytis Palangoje, visa Basanavičiaus gatvė spindėjo įvairių spalvų lemputėmis. Gražu? Gražu. Vis dėlto tai taip pat palieka anglies pėdsaką. Tačiau noriu nuraminti, jog gatvės žibintai mieste sunaudoja tikrai daugiau energijos negu šios dekoracijos. Bet šviesos mieste dėl to išjungti juk neturėtume?“ – svarsto doc. A. Ulevičius.

Namų papuošalams jis rekomenduoja naudoti kuo daugiau organinės medžiagos – šiaudų, kabančių sodų, obuolių, džiovintų gėlių, kepinių – visa tai atrodo puikiai ir sukuria didesnį jaukumo pojūtį nei plastikinė girlianda. Biomokslininkas ragina ir mažuosius supažindinti su natūraliu grožiu ir skatinti juos puošti namus organiškais, o ne sintetiniais papuošalais.

Vis dėlto mokslininkas atsižvelgia į mūsų šiaurietišką geografiją ir šviesos trūkumą dieną. „Tikrai nesakau, kad turėtume visko atsisakyti, juk turime trumpą dieną, pasiilgstame šviesos. Tos lemputės sukuria šventinę nuotaiką, gerina savijautą ir psichikos sveikatą. Tačiau galbūt reikėtų įsivertinti, ar tikrai jos turėtų šviesti naktį arba tuo metu, kai esame išvykę?“ – svarsto pašnekovas.