Minint Europos universitetų paveldo dieną, Botanikos ir genetikos katedrai priklausančiame Vilniaus universiteto Herbariume susirinkę mokslininkai kalbėjosi apie botanikos mokslo istorijos išsaugojimo galimybes. Herbariume šiuo metu saugoma per 800 mokomųjų plakatų, kurie botanikos dalykų mokymui buvo pradėti naudoti dar XIX a. Seniausią kolekcijos dalį sudaro plakatai, įsigyti Lietuvos, Vytauto Didžiojo universitetų gyvavimo laikotarpiu, o didžiausią – Stepono Batoro ir Vilniaus universiteto mokslininkų piešti ar įsigyti botaniniai plakatai.

„Botaninių plakatų naudojimas mokymui Europoje suklestėjo 1870–1920 m. Sklaidant pageltusius, aptrupėjusius, daug studentų ir dėstytojų mačiusius plakatus nustebino vieno plakato viršutiniame dešiniame kampe įrašyta Vokietijos botaniko, augalų fiziologijos profesoriaus Carlo Ignazo Leopoldo Kny (1841–1916) pavardė. Šio mokslininko sukurti plakatai vertinami visame pasaulyje. Jo idėja piešti, spausdinti ir mokymų metu naudoti didelius ant sienos pakabinamus plakatus dažnai įvardijama kaip „istorinis Europos fenomenas“. Šiai jo minčiai, be abejonės, didelę įtaką darė kito garsaus mokslininko Heinricho Pestalozzi (1766–1827) idėjos, kad vaikai mokosi abstrakčius dalykus paversdami savitais, jiems suprantamais objektais. Po šios pirmosios litografijos būdu atspausdintos plakatų serijos pasirodė begalės kitų, pavyzdžiui, „Botanische Wandtafeln“, „Wandtafeln der Pflanzenkrankheiten“. Tai – pirmųjų ir rečiausių Europoje botaninių plakatų serijų vardai, jiems daugiau kaip šimtas metų“, – susirinkusiesiems pasakojo dr. Mindaugas Rasimavičius.

XIX a. pradžioje botanikos dalykus studijuoti kvietusiose mokslo įstaigose plakatus dažnai kurdavo botanikos profesoriai, jų asistentai, profesionalūs dailininkai, rečiau – studentai. Šios tradicijos tąsa – Stepono Batoro universiteto mokslininkų mokymui naudoti ranka piešti plakatai. O štai jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Vilniaus universitete dirbusios Nijolės Kalinauskaitės piešti plakatai išsiskiria savitu braižu ir skirti dumblių pasauliui pažinti. Botaniniai mokomieji plakatai leidžia susidaryti įspūdį ne tik apie skirtingo laikotarpio botanikos studijų struktūrą, bet ir apie universitetų mokslinius interesus, vykdytus tyrimus. Apdulkėję, ne vieną valdžios perversmą išgyvenę botaniniai plakatai atveria botanikos, algologijos ir mikologijos mokslų duris: galime susipažinti su mikro- ir makropasauliais, augalų, dumblių ir grybų įvairove, ištyrinėti jų morfologines ir anatomines savybes, žvilgtelėti į hipotetinius paleozojaus eros miškus ir pelkes.

Siekiant išsaugoti šią unikalią kolekciją, sudaryti galimybę ją naudoti visuomenės poreikiams, plakatus nutarta perduoti saugoti Vilniaus universiteto bibliotekai Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC).