Lietuvoje netyla diskusija apie elektromagnetinės spinduliuotės higienos normų padidinimą. Nesutariama vienu visuomenei svarbiu higienos normų klausimu.

Higienos normų poveikis mums yra dvejopas ir prieštaringas. Viena vertus, jos gina mus nuo per didelės elektromagnetinio lauko (toliau EML) spinduliuotės, nustatydamos minimalų atstumą (saugos zoną) tarp bazinių stočių ir artimiausių gyvenamųjų namų, kur negalima statyti namų ar dirbti. Kita vertus, būtent šie atstumai yra pagrindinė kliūtis, ribojanti natūralią vieno perspektyviausių mūsų ūkio komponentų, judriųjų tinklų, evoliuciją.

Judriojo ryšio sektorių su tiesioginėmis ir netiesioginėmis paslaugomis ES laiko vienu iš svarbiausių savarankiškų ekonomikos sektorių, sudarančiu platformą vis didėjančiam įvairių gretimų elektroninių ryšių veiklos ir paslaugų rūšių skaičiui. Judriojo tinklo nauda ir augimas Europoje yra įspūdingi. GSM asociacijos dokumente tiesiogiai ir netiesiogiai sukurtas judriojo tinklo įnašas į Europos BVP įvardijamas 261 mlrd. EUR, kas sudaro apie 2,1 proc. viso Europos BVP 2012 m. Dar didesnės perspektyvos numatytos 2020 m. laikotarpiui.

Lietuva šioje srityje kol kas nėra tarp atsiliekančių pasaulyje ir neturėtų būti minima kaip šalis, neįgyvendinusi Europos Komisijos 2010 m. gegužės 19 d. komunikate „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (KOM(2010)245 galutinis) Europos Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu nustatytų ambicingų plačiajuosčio ryšio spartos užtikrinimo tikslų, t. y. užtikrinti, kad iki 2020 m. visi europiečiai galėtų naudotis gerokai spartesniu nei 30 Mb/s spartos plačiajuosčiu ryšiu, o bent 50 proc. Europos ūkių būtų užsisakę didesnės nei 100 Mb/s spartos plačiajuosčio ryšio paslaugas.

Visi tarptautiniai dokumentai, svarbūs EML reguliavimui, yra grindžiami 1998 m. Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) gairėmis, parengtomis atsižvelgiant į trumpalaikį EML poveikį. Didžioji dauguma Europos valstybių vadovaujasi neprivalomomis ICNIRP rekomendacijomis (900 MHz dažnių ruože – 450µW/cm2, 1800 MHz – 900µW/cm2, 2100 MHz – 1000µW/cm2), nes jos savo ruožtu yra priimtos su gana didele atsarga. Lietuva, Lenkija ir Bulgarija yra nusistačiusios 30–100 kartų griežtesnius (priklausomai nuo dažnio) kontrolinius lygius. Europos GSM asociacija yra labai susirūpinusi griežtais higienos reikalavimų apribojimais Briuselyje, Italijoje, Lietuvoje, Paryžiuje ir Lenkijoje. Ji atliko susiklosčiusios situacijos analizę ir pateikė išvadą, kad griežtesnės moksliškai nepagrįstos leistinos elektromagnetinio lauko stiprio vertės neigiamai veikia technologijų plėtrą: 1) apribojimai 4G/LTE tinklų plėtrai (mažiau lankstumo, nepadengtos teritorijos, nepatrauklus verslo modelis); 2) infrastruktūros bendro naudojimo galimybių sumažėjimas (optimaliai nepanaudojamos radijo ryšio sistemos); 3) bokštų ir stiebų skaičiaus didėjimas didina administracinę naštą, energijos vartojimą, poveikį aplinkai, sąnaudas ir visuomenės susirūpinimą. Neskaitant ateityje kilsiančių vidinių problemų, griežtos normos apsunkina minėtoms šalims konkurencijos sąlygas su kitomis Baltijos ar Skandinavijos šalimis.

EML įtaką sveikatai 2011 m. tyrė IARC (International Agency for Researh on Cancer). Išnagrinėjusi 900 publikacijų ir mobiliųjų telefonų įtaką (INTERPHONE studija), ji nerado įtikinamų EML žalos sveikatai įrodymų ir EML priskyrė prie 2B klasės kancerogenų (medžiagos, kurios žalos sveikatai įrodymai yra nepakankami ir reikalingi tolimesni tyrinėjimai). Pagal IARC sprendimą WHO (World Health Organization) išleido rekomendacijas, kuriomis pritarė ICNIRP normoms ir pasiūlė spinduliuotės sumažinimo priemones telefonams. Bazinių stočių atveju WHO teigia, kad maži bazinių stočių spinduliuojami laukai neigiamų padarinių sveikatai nesukelia. Elektromagnetinio lauko įtaką nuolat nagrinėja ir Europos Tarybai priklausantis padalinys SCEHNIR (Scientific Committee on Emerging and Newly Identified Health Risks). Šis komitetas 2012 m. išnagrinėjo naujausias EML įtakos sveikatai publikacijas, kurios buvo paskelbtos 2009–2012 m., ir pareiškė, kad reikalingi tolimesni tyrimai, tačiau naujų įrodymų, kad EML daro įtaką žmonių sveikatai, nerado.

Lyginant EML šaltinius ir įvertinant jų spinduliavimo lygio santykį su EMF norma nustatyta, kad TV bokštas lauke spinduliuoja 2 proc. higienos normos. 2G/3G bazinių stočių spinduliuotė lauke tesudaro apie 5 proc. higienos normos. Tuo tarpu 3G/4G telefonas – arti 1000 proc., t. y. beveik 10 šiuo metu galiojančių LR higienos normų, o senesnės technologijos 2G telefonas – beveik 100 higienos normų. Naujesnės kartos mobilieji telefonai spinduliuoja beveik 10 kartų mažiau. Kaip matome, mobiliojo ryšio stotys arba įranga, kuria labiausiai skundžiasi gyventojai, yra vienas iš silpniausių EML šaltinių gyvenamojoje aplinkoje ir yra palyginama su TV bokštų bei TV imtuvų sukuriamu EML. Taip yra dėl to, kad TV bokštai ir mobiliojo ryšio stotys, nors ir turi pakankamai didelę galią, tačiau nuo mūsų yra nutolę daug didesniu atstumu, nei įrenginiai, esantys bute. Be to, pastato konstrukcijos EML slopina apie 100 kartų. Matematiniu požiūriu EML lygis mažėja atvirkščiai proporcingai atstumo kvadratui. Rimtesni EMF šaltiniai yra mikrobangų krosnelės (nors jų mikrobangų izoliacija ir yra gera, tačiau jų galingumas yra didelis: 600–800W) ir WiFi taškai (jų galingumas nedidelis, palyginamas su telefonu, tačiau jie yra arti). Mobilieji telefonai yra didžiausi spinduliuotės šaltiniai, galintys duoti EML ribinio lygio spinduliuotę, tačiau yra keletas aspektų, kurie sumažina mobiliųjų telefonų įtaką. Pirma – mobiliuoju telefonu nesinaudojama visą laiką, antra – mobilieji telefonai ryšio seanso metu daugeliu atvejų sumažina savo galią 10–100 kartų. Galios sumažėjimas yra didžiausias gero ryšio zonoje, todėl spinduliavimas mažiausias, kai bazinė stotis yra arti. Trečia – mobiliajam telefonui, ypač esančiam netoli nuo kalbančiojo, visame pasaulyje taikoma kita EML norma (SAR – Specific Absorbtion Rate, W/kg). Europoje ši norma (EU/CENELC) yra 2W/kg ir mobilieji telefonai, sertifikuoti EU ir turintys CE sertifikatą, jos turi neviršyti (telefonų SAR dažniausiai būna 0,6–1,5 W/kg).

Mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikis domina ne tik fizikus ir onkologus. 2013–2014 m. buvo atlikta daug bendrų VU Radiofizikos katedros ir Onkologijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentų, kuriuose siekta nustatyti bent kokius apspinduliuotų ląstelių elgesio pokyčius. Eksperimento metu monosluoksniai, susidedantys iš 100 000 ląstelių, 2 valandas buvo švitinami GSM 900 MHz dažnio spinduliuote porą kartų stipresniu lauku, nei leidžia Lietuvos higienos normos, t. y. 23 µW/cm2, vėliau jį padidinant iki 15700 µW/cm2 (1570 Lietuvos normų), o tai sudaro 15,7 maksimalios ICNIRP rekomenduojamos normos. Ląstelės į tokį poveikį visiškai nereagavo ir jų elgesyje jokių kokybinių ar kiekybinių pokyčių nepastebėta. Eksperimentai vykdomi toliau, įranga tobulinama.

Lietuvos higienos normos 10 µW/cm2 (6,1 V/m) yra paveldėtos iš SSRS laikų. Diegiant 3G ryšį ir didinant GSM stočių tankį, operatoriai dėl griežtų higienos normų 2005–2010 m. kai kurias bazines stotis turėjo panaikinti. Prieš porą metų, pradėjus diegti 1800 MHz ir 2600 MHz 4G/LTE ir nutolusius siųstuvus, dėl vis didėjančios bazinių stočių galios problema dar paaštrėjo. Nuo 2011 m. operatoriai turėjo sustabdyti 10 proc. bazinių stočių ir, norėdami toliau teikti paslaugas klientams, jas iš naujo perprojektuoti. Griežtos higienos normos verčia operatorius kiekvienai bazinės stoties aikštelei ir technologijai atlikti daug papildomų skaičiavimų. Taip išauga tinklo sąnaudos, padidėja bazinių stočių parengimo laikas ir sulėtėja naujų technologijų diegimas.

Atsirandant naujoms technologijoms, siūlančioms vartotojams didesnius greičius, problemos tik aštrės. Štai LTE Advanced technologija naudoja didesnės galios MIMO antenas (keletas išvesties ir keletas įvesties antenų). Galiojant dabartinėms normoms, 50–100 proc. bazinių stočių turės būti perprojektuojama ir apie 30–50 proc. miesto bazinių stočių bus neįmanoma įdiegti naujų technologijų. Dėl šios priežasties bazinių stočių skaičius turės būti didinamas, montuojant vietoj vienos stoties kelias atskiras stotis skirtingoms technologijoms. Naujos bazinės stotys reiškia sąnaudų didėjimą, vizualinę aplinkos taršą, didesnį skundų skaičių ir išaugusį visuomenės susirūpinimą. Todėl Lietuvos operatoriams bus sunku rasti vietą naujoms bazinėms stotims ar perprojektuoti senąsias. 1 pav. yra pateikta judriojo ryšio situacija Vilniaus Justiniškių mikrorajone. Apie kiekvieną bazinę stotį apibrėžti apskritimai rodo vietas, kuriose yra viršijamos dabar galiojančios higienos normos. Mažiausio spindulio apskritimas atitinka 2014–2016 metus, kai bus GSM/UMTS/LTE 2x2MIMO technologijos. Apsaugos zonos diametras padidės, kai 2016–2019 m. bus papildomai įdiegta 800/2500 MHz LTE Advanced, 4×2 MIMO. Apie 2019–2021 m., panaudojus naujus dažnius 700/2200 MHz, apsaugos zonos išsiplės dar labiau (violetinė sritis).

1 Pav. Probleminės zonos Vilniuje, Justiniškėse.

Operatoriai jau dabar sunkiai randa papildomų vietų naujoms bazinėms stotims. Todėl jie stengiasi naudoti kažkurio vieno operatoriaus rastas vietas ir ten dislokuoti savąsias bazines stotis. Tai vadinamoji „Site Sharing“ technologija, tačiau ją ne visada galima taikyti. Didžiausio spindulio apskritimai 2 pav. rodo situaciją, kuri bus 2015–2025 m., darant prielaidą, kad kiekvienas operatorius turės tokį patį bazinių stočių kompleksą, veikiantį optimaliu režimu. Labai gerai matyti, kaip vis daugiau gyvenamųjų namų patenka į saugos zonas ir „Site Sharing“ galimybės nebus. Norėdami išvengti 2 pav. pavaizduotos situacijos, operatoriai turi dvi alternatyvas – arba tankinti bazinių stočių tinklą ir statyti naujas arčiau mūsų namų, arba didinti higienos normų nustatytą maksimalų leidžiamą EML srauto tankį.

Pirmoji alternatyva – instaliuoti papildomas antenas (2 pav.). Pilkos spalvos apskritimais pavaizduotos dabar turimos stotys, o raudonai – naujos stotys, kurias reikėtų pastatyti papildomai, jeigu higienos normos nesikeistų. Šiuo atveju valstybės mastu privalumas yra vienas – didesnės investicijos į infrastruktūrą. Trūkumų sąrašas ilgas: prastėja paslaugų kokybė, mažėja perdavimo sparta ir aprėptis, brangsta paslaugos ir mažėja jų vartojimas, daugėja skundų dėl antenų kiekio (iki 3 kartų daugiau stočių) ir paslaugų kokybės, mažėja infrastruktūros patrauklumas investuotojams, ribotos galimybės mažinti skaitmeninę atskirtį kaimo vietovėse. Šį sąrašą galima tęsti, įvardijant sunkumus, su kuriais susiduria operatoriai, parinkdami vietas naujiems objektams. Priežastis yra gyventojų baimė ir pasipriešinimas, aukštų pastatų ar kitų inžinerinių konstrukcijų nebuvimas. Kaip pavyzdį galima pateikti miegamuosius rajonus, kur yra tik gyvenamieji namai ir vieno aukšto parduotuvės, arba senamiestį, kur nėra aukštų pastatų ir veikia griežti Kultūros vertybių apsaugos departamento apribojimai bei kt.

2 pav. Situacija Viršuliškėse atveju, kai higienos normos nesikeičia, bet didinamas bazinių stočių tankis.

Esant dabartinei higienos normai ir vadovaujantis namų išsidėstymu Lietuvos miestuose, galima suskaičiuoti, kad apie 20–40 proc. sudaro atvejai (priklausomai nuo miesto ir mikrorajono), kai tarpusavio atstumai tarp namų yra apie 50 metrų, ir apie 40–80 proc. atvejų, kai atstumai tarp namų yra apie 100 metrų. Operatoriams kils problemų, kaip įsisavinti naujas technologijas ir/ar dažnius didelėje tinklo dalyje jau šiais metais, o apie 2020 m. – visame tinkle, kuris daugiausia yra miestuose ir miesteliuose. Kiekviename Vilniaus gyvenamajame mikrorajone jau dabar galima rasti nemažai vietų, kur 4G/LTE tinklo plėtra yra neįmanoma.

2013 m. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto telekomunikacijų ir elektronikos specialybės studentai ištyrė 4G tinklo plėtros galimybes Žirmūnų mikrorajone. Jie rado keletą vietų, kuriose apsauginiai lygiai viršutiniuose aukštuose (bazinė stotis spinduliuoja „tiesiai į kaktą“) bus viršyti, vos pasirodžius pirmosioms mažiausio galingumo 2×20 W LTE antenoms.

Pagal 2012 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto atliktą studiją ir operatorių skaičiavimus kiekvienam operatoriui prireiks 240–400 papildomų bazinių stočių. Energijos sunaudojimas papildomai padidės 8000–10000 MWh su atitinkama CO2 emisija į atmosferą. Preliminarūs skaičiavimai (pagal dabartinę bazinių stočių projektavimo, įrengimo bei įrangos kainą ir papildomai reikalingų bazinių stočių skaičių) rodo, kad šis atvejis iš visų operatorių papildomai pareikalaus per 100 mln. Lt investicijų, papildomai per 22 mln. Lt per metus mokesčiams už elektros energija ir nuomą. Lietuva turėtų brangų, bet neoptimalų tinklą, nepanaudojantį visų naujų standartų galimybių, nepritaikytą ateinančiai LTE Advanced technologijai. Visas sąnaudas turės apmokėti vartotojai. Lietuvoje kainą didinti rizikinga, nes vyksta „kainų karai“. Dabar Lietuva yra mobiliojo ryšio kainų lyderė ES, bet rizikuojame atsidurti kitame sąrašo gale. Įvertinus mažą Lietuvos gyventojų perkamąją galią ir vidutinį sąskaitų už ryšį dydį, galima prognozuoti smarkų tinklo plėtros sulėtėjimą (nes operatoriai neturės tiek pinigų papildomoms investicijoms) ir ES skaitmeninė darbotvarkė 2020 m. Lietuvoje gali patirti fiasko. Vienintelė išeitis – technologiškai modernizuoti tinklą taip, kad nedidėtų sąnaudos.

Būtent tokią išeitį ir siūlo antroji alternatyva – didinti leistinos spinduliuotės normą iki 100 µW/cm2. Šiuo atveju bazinių stočių skaičiaus didinti nereikia, tinklo struktūra išlieka nepakitusi, jame be problemų gali būti diegiamos naujos technologijos. Privalumai klientams – aukštesnė paslaugų kokybė, visuomenei – mažiau stočių/antenų ir mažesnė suminė apšvita (telefono įtaka pokalbių metu), operatoriui – neauga infrastruktūros sąnaudos (gali pernaudoti stotis), ekologijai – mažesnis energijos sunaudojimas, priežiūros institucijoms – mažesnės priežiūros sąnaudos (mažiau priežiūros objektų) ir mažiau gyventojų skundų. Trūkumai – kiek didesnė foninė apšvita tiesioginėje stočių aplinkoje ir vienkartinis nepasitenkinimas keičiant normą.

Šiluminis žemųjų dažnių mikrobangų EML poveikis žmogaus organizmui yra vienintelis moksliškai patvirtintas poveikis, galintis turėti neigiamą įtaką žmogaus sveikatai. Žymiu vadinamas temperatūros pokytis 1 oC ir daugiau. Vienas iš šiluminį poveikį aprašančių dydžių yra savitasis sugerties faktorius SAR (Specific Absorption Rate), naudojamas absorbcijai aprašyti 100 kHz – 10GHz dažnių ruože ir apibrėžiamas kaip elektromagnetinių bangų galia, sugeriama kūno audinio masės vienetui (W/kg). Spinduliuotės biologinio poveikio tyrimams Europoje per pastaruosius 10 metų išleista daugiau nei 200 mln. eurų. Šiais metais paskelbtoje Didžiosios Britanijos vyriausybės finansuotoje 5 metų trukmės tyrimų programos MTHR ataskaitoje „Mobile Telecommunications and Health Research Programme“ skelbiama, kad mokslininkai nerado jokių įrodymų, jog telefonų ar bazinių stočių skleidžiamos radijo bangos kelia riziką žmonių sveikatai.

Mobilieji telefonai veikia 800–950 ir 1800–1900 MHz dažniais, kurie į žmogaus organizmą įsiskverbia keletą centimetrų. Svarbu tai, kad pokalbio metu senesnio modelio mobiliojo telefono antena yra laikoma prie galvos ir didžioji šiluminio poveikio dalis vyksta galvoje. EML intensyvumas prie garsiakalbio, kurį laikome prie ausies, ir vietos korpuse, kur yra antena, gali skirtis iki 10 kartų. Todėl daugumoje šiuolaikinių telefonų antena yra integruota korpuso išorinėje (priešingoje nei garsiakalbis) pusėje ir izoliuota. Maksimali mobiliojo telefono spinduliuojama galia yra 1–2 W, tačiau paprastai telefono galios neviršija 0,25 W. Kalbant mobiliuoju telefonu automobilyje be laisvų rankų įrangos, galingumas gali pasiekti maksimalų, nelygu kaip toli yra bazinė stotis, bet vidutinė galia būna apie 0,1 W. Priartinus telefoną arčiau galvos, galima pasiekti SAR=3,5 W/kg, o tai yra vertė, artima biologinį poveikį turinčiam SAR.

Visų iki šiol atliktų tyrimų ir studijų išvados yra panašios – tiesioginių įrodymų neaptikta. Tai yra natūralu: kuo mažesnis poveikis, tuo sunkiau jį aptikti. Tačiau tai nereiškia, kad telefoniniais pokalbiais galima piktnaudžiauti. Kol nėra vienareikšmių išvadų, visi turime žinoti tam tikrus faktus apie mobiliojo telefono spinduliuotę ir kaip juo naudotis. Mobiliaisiais telefonais aktyviai naudojamasi, tad jų galima žala dėl EML yra nepalyginamai didesnė nei bazinių stočių. Telefono pokalbiai turi bendrą tendenciją ilgėti, todėl telefono įtaka apšvitai vis didėja. Kalbėdami telefonu, naudokime laisvų rankų įrangą. Pokalbio sujungimo metu laikykime telefoną toliau nuo savęs, o kalbėdami stenkimės jį laikyti 3–5 cm atstumu. Kalbėkime tik gero ryšio zonoje ir trumpai. Naudokime žinutes. Šios paprastos taisyklės daug kartų sumažins galimą mobiliojo telefono spinduliuotės poveikį mums ir leis mėgautis visais naujausių išmaniųjų telefonų teikiamais privalumais.