Tai pirmieji studentų himno „Gaudeamus“ žodžiai. Jie skamba kiekvienoje Baltijos šalių studentų šventėje, į kurią nuo 1956 m. paeiliui Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje renkasi jaunatviškiausi ir entuziastingiausi šių šalių studentai.

Vilniaus universiteto studentų entuziastingas siekis per tautinį meną realizuoti savo talentus, poreikį bendrauti su bendraamžiais, pažinti supantį pasaulį, o kartu ir gebėjimas tinkamai atstovauti savo šaliai, Universitetui, liudija šio žanro reikalingumą. Kaip skiriamasis ženklas šalia kitų tautų, o tarp saviškių vienijantis, tautinis kostiumas „Gaudeamus“ šventėje reiškia labai daug, todėl esame dėkingi visiems, padėjusiems Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansambliui įgyvendinti seną svajonę.

O žemiau pateikiame studentų įspūdžius iš festivalio „Gaudeamus“.

Ramūnas Skaudžius (ChF)

„Iš tikrųjų nepakartojamas jausmas būti tarp daugybės jaunų žmonių, kuriuos sieja bendras tikslas – liaudišku šokiu parodyti, ką lietuviai turi gražiausia: garbingą praeitį, gražias tradicijas, savo žmonių būdą ir charakterį… Praėjo nemažai laiko nuo festivalio, bet prisimenant jį kūnu bėga malonūs šiurpuliukai. Man tai buvo pirmoji „Gaudeamus“ šventė…“

Reda Stankevičiūtė (FsF)

„Buvau dalyvavusi ne vienoje dainų šventėje, žinojau, ką reiškia tos repeticijos stadionuose, bemiegės naktys besilinksminant, bendri pusryčiai, pietūs ir sausas davinys vakarienei. Bet kažkodėl studentiški festivaliai dovanoja daugiau bendrumo, stipresnį ryšį ne tik tarp ansambliečių, bet ir smagesnių pažinčių su kitais…

Nakvojom didžiuliame angare, savo „gardeliuose“, aptvertuose polietilenu. Na ir kas. Gal šokėjai paryčiais ir norėdavo pailsinti raumenis, bet muzikantai toliau brazgino gitaromis, o choristai plėšė dainas visu balsu. Kažkodėl niekas ant nieko nepyko… „Gaudeamus“ festivaliuose nekyla jokių didelių konfliktų, pykčių. Čia tikriausiai „suveikia“ meilė savo šaliai, jaunystei ir bendrumui…“

Nijolė Valinskytė (MIF)

„Labai patiko eisena per Tartu senamiestį. Pakilus ant kalvos pamatydavai, kad gatve priešais ir už tavęs, kiek tik akys aprėpia, žingsniuoja dalyvių grupelės. O languose ir palei gatvę stovintys žmonės šypsosi ir mojuoja… Festivalio kulminacija – baigiamasis koncertas besileidžiančios saulės spinduliuose… Dabar būsiu patriotiškai subjektyvi: man labiausiai patiko lietuvių pasirodymas. Jame labiausiai derėjo muzika, daina ir šokis, tad galime padėkoti mūsų programos kūrėjams, vadovams.“

Justinas Juknys (TF)

„Ne kiekvienam Lietuvos jaunuoliui tenka galimybė atstovauti savo šaliai pasaulio ar Europos čempionatuose ar olimpinėse žaidynėse, nors apie tai daug kas svajoja… „Gaudeamus“ festivalyje Estijoje jaučiausi kaip Lietuvos rinktinės narys – atstovauti savo šaliai daina ir šokiu iš tiesų buvo nepakartojamas džiaugsmas ir garbė… Pamenu neapsakomą bendrystės jausmą ir „Baltijos kelio“ reminescensijų išgyvenimą bendrame koncerte su bendraamžiais iš Latvijos ir Estijos.“