VU iš programų esą stumia užsienio kalbas, mažinamas pagrindinės užsienio kalbos mokymosi semestrų skaičius, daugumoje programų nebesiūloma mokytis užsienio kalbos pasirenkamųjų dalykų bloke, naujai įstoję studentai užsienio kalbos kaip laisvai pasirenkamojo dalyko nebeturės visai. O kai kurie fakultetai ir specialybės jau nebeturi dalykinės anglų kalbos. Tokią informaciją paskelbė www.delfi.lt.

Situaciją VU dėl kalbų mokymo komentuoja Studijų direktorė Jekaterina Bortkevič:

Vilniaus universitetas laikosi pozicijos, kad dalykinė, tai yra profesijai reikalinga, užsienio kalba būtų privaloma pirmosios pakopos studijų programose. Tai numatyta užsienio kalbų dėstymo koncepcijoje ir šios nuostatos keisti neplanuojama.

Antroji užsienio kalba, kaip ir anksčiau, gali būti dėstoma įvairiais būdais, pavyzdžiui, kaip  studijų programos dalykas, pasirenkamasis ar nekreditinis dalykas, priklausomai nuo programos rengėjo pasirinkimo. Tai būtent ir reiškia, kad norime išplėsti studentų galimybes mokytis užsienio kalbų.

Moksleivis, ateidamas į universitetą, jau turėtų pakankamai gerai  mokėti  anglų kalbą, nes tai numatyta ir mokyklinėse mokymosi programose. Vis dėlto, šiandien kartais taip neatsitinka, tačiau  šis klausimas  sprendžiamas toliau tobulinant bendrojo priėmimo reikalavimus ir planuojama, kad jau nuo 2015 metų anglų kalbos egzaminas būtų privalomas. VU šią nuostatą  palaiko, šalia to turime aiškią poziciją, kad privalome sudaryti sąlygas  studentams  mokytis vienos ar kelių užsienio kalbų.

Visi kalbų mokymosi būdai, kurie buvo iki šiol Vilniaus universitete, galioja ir galios. Keičiasi formos. Programose neliekant laisvai pasirenkamųjų dalykų,  truputį keičiantis programų sandarai,  mes toliau galvojame, ką daryti su  kalbų mokymusi, svarstomos įvairios galimybės mokytis kalbas kitais būdais. Universitetas galvoja apie nekreditines kalbos studijas. Tai naujas būdas, kaip praplėsti šios paslaugos teikimo galimybes, nes turėdami specialistus čia, Universitete, galėtume sudaryti studentui sąlygas mokytis daugiau kalbų. Nors konkreti tokio mokymo metodika šiuo metu yra rengiama, tačiau dar kartą noriu pabrėžti – VU neturėjo ir neturi jokių ketinimų atisakyti užsienio kalbų.

Akademinių reikalų prorektoriaus Kęstučio Dubniko teigimu, užsienio kalbų mokymasis už studijų programos apimties ribų svarstomas, remiantis užsienio universitetų patirtimis. Be to, ši paslauga studentams, už kurią jie turėtų susimokėti trečdalį kainos, nes užsienio kalba nėra programos dalykas (www.delfi.lt). Kokie aspektai dar yra svarstomi?

Universiteto tikslas nėra apmokestinti bet kokias paslaugas, be to, šiuo konkrečiu atveju universitetas taip pat prisidėtų, dengdamas dalį kaštų. Vis dėlto, universiteto tikslas yra, kad absolventas kalbėtų keliomis užsienio kalbomis ir suteikti pasirinkimo galimybę ir galimybę mokytis.

Tačiau turėtume suprasti, jog, sudarant studijų programas, galimybė įtraukti daugiau dalykų yra labai apribota. Tai apriboja kartais tam tikri  programiniai reikalavimai, tam tikros apimtys. Taip pat nėra keliamas klausimas, kad, pavyzdžiui, magistrantūros studentai apskritai neturi galimybių tęsti kalbos studijų ar kad ne visos programos tarp laisvai pasirenkamųjų dalykų turi galimybę nurodyti kalbas.

Svarstomos galimybės studentams sudaryti galimybes  toliau pasirinkti norimas kalbas ir tobulinti žinias, kitaip tariant, siekiame, kad visi be išimties VU studentai galėtų mokytis anglų ar kitos užsienio kalbos.

Vis dėlto, turime suprasti, kad visame pasaulyje – studijų programų  trukmės mažėjimo tendencija, kurios VU negali ignoruoti. Todėl kyla tam tikrų iššūkių, pavyzdžiui, kaip studijų metu studentui užtikrinti galimybę vienodai  mokytis ir savo krypties dalykus, ir gauti bendrauniversitetinį išsilavinimą, taip pat  sudaryti sąlygas gauti  papildomas  paslaugas, kaip kalbų mokėjimas, sportas ir pan.

Kaip ir minėjau, universitetas šiuo metu svarsto geriausius įmanomus sprendimus. Nuo rugsėjo pirmosios esminių pertvarkų tikrai nebus, bet planai palaipsniui suteikti ir įdiegti universitete naujas papildomas galimybes išlieka.

Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. Osvaldas Rukšėnas:

Gamtos mokslų fakultetas yra už užsienio kalbų dėstymą ir tokią būtinybę Vilniaus universitete. Visose mūsų bakalaurinėse studijų programose yra užsienio kalbos, daugiausia visi turi po 10 kreditų 2 semestrus (tai optimalus variantas), tik biologai tą kreditų skaičių yra išdalinę per 4 semestrus. Turime užsienio kalbas studijų programose ir nelinkę savo noru jų eliminuoti iš studijų proceso.

Bendrame  posėdyje su Užsienio kalbų instituto dėstytojais išryškėjo tokia problema – iš vidurinių mokyklų ateina  labai blogai paruošti moksleiviai. Nesvarbu, kad jie turi formalius įvertinimus,  tačiau toli gražu vienetai atitinka tą lygį, kiti jo nesiekia.

Anglų kalba didžiajai daliai mūsų fakulteto specialybių yra pagrindinė darbo kalba. Mūsų visos studijų programos baigiamos darbo gynimu, o norint jį parašyti, reikia skaityti literatūrą anglų kalba. Tad norint nenorint studentai turi mokėti tą kalbą. Kai kurioms specialybėms aktualesnės kitos užsienio kalbos kaip, pavyzdžiui, geografams – prancūzų.  Tad, mano asmenine nuomone, jeigu esame prestižinis nacionalinis universitetas, tai turėtume dvi užsienio kalbas teikti.