Šeštadienio naktį, 2019 m. spalio 12 d., šešerius metus priešinusis sunkiai ligai šį pasaulį paliko Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė dr. Aurelija Mickūnaitė Griškevičienė.

Aurelija buvo Skandinavistikos centro absolventė, taip pat baigusi norvegų kaip užsienio kalbos dėstymo studijas Oslo universitete. Nuo 1997 m. ji dirbo Skandinavistikos centro norvegų kalbos dėstytoja, mokė studentus lingvistikos pagrindų ir skandinavų kalbotyros, vertimo. Pati vertė grožinę vaikų literatūrą (Marit Nicolaysen „Sveinas ir žiurkiukas“, 2007).

Aurelija buvo be galo mylima dėstytoja ir talentinga mokslininkė, profesoriaus Alekso Girdenio mokinė. 2004 m. ji apgynė daktaro disertaciją „Aktualioji skaida lietuvių ir norvegų kalbose“. Ji buvo aukščiausio lygio leksikografė, parengusi ir vadovavusi lietuvių ir norvegų kalbos žodynų projektui. Aurelijos komandoje dirbo ne tik Vilniaus, bet ir Oslo universiteto tyrėjai. Prieš metus, 2018 m., pasirodė projekto žiedas – „Norvegų–lietuvių kalbų žodynas“ – pirmasis tokios apimties (beveik 30 000 antraštinių žodžių) lietuvių ir skandinavų kalbų veikalas. Aurelija yra publikavusi pluoštą mokslo straipsnių, išleido „Norvegų kalbos gramatiką“ (2012) ir naują, papildytą jos redakciją (2018). Kol galėjo, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, nuolat stažuodavosi Oslo universitete.

Atsisveikiname su nepaprastai gražiu ir stipriu žmogumi. Net ir sunkiai sirgdama, net žinodama apie savo ligos piktumą ir tekusią lemtį, ji niekada nekėlė savęs į centrą – pirmiausia rūpinosi kitais. Greta šeimos ir kolegomis, studentais. Be galo ilgėjosi universiteto darbų ir paskaitų. Ne vienam mūsų ji buvo ir artima draugė. Pasklidus nelaimės žiniai, žmonės iš viso pasaulio nenutrūkstamu srautu siuntė dešimtis pagarbos, meilės ir užuojautos žinučių.

Išėjo trapus ir pažeidžiamas kūnas. Nesuvokiamai stipri siela liko su mumis. Kai išeina žmogus – miršta pasaulis. Netekome nuostabaus pasaulio – mūsų, kolegų, draugų, studentų gyvenimo dalies. Kaip rašo Aurelijos buvę studentai: „Norėtųsi galėti ką nors pakeisti. Matyt, vienintelis būdas pagerbti Aurelijos atminimą – gyventi. Gyventi šviesiai, prasmingai, rūpinantis, negailint šilumos ir gerų žodžių. Pasistengsime, brangi, pasiilgta, amžinai graži ir besišypsanti mūsų Aurelija.“

Įraše (nuo 33 min.) galima pasiklausyti Aurelijos balso.