Lapkričio 5 d. netekome nuoširdžios kolegės, Vilniaus universiteto garbės daktarės, buvusios Miunsterio Vestfalijos Vilhelmo universiteto rektorės ir „Baltikum“ fondo steigėjos prof. dr. Marios Wasnos.

Maria Wasna gimė buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje, Tilžėje. Baigusi psichologijos, sociologijos, filosofijos ir pedagogikos studijas Miunsterio ir Bochumo universitetuose, 1968 m. apsigynė vaikų pedagogikos srities disertaciją ir po kelerių metų tapo Vestfalijos Lipės miesto Pedagoginės aukštosios mokyklos Pedagoginės psichologijos katedros profesore, o nuo 1980 m. – Miunsterio universiteto mokslininke. 1990 m. gegužės 31 d. Miunsterio universiteto konvento balsų dauguma ji buvo išrinkta Miunsterio universiteto rektore – pirmąja universiteto rektore moterimi Vokietijoje. Tai itin svarbus įvykis visos Vokietijos akademinės bendruomenės istorijoje.

Atkūrus Baltijos valstybių nepriklausomybę M. Wasna dėjo didžiules pastangas, kad užmegztų mokslinius ryšius su mūsų regiono universitetais. Jos iniciatyva Miunsterio universitete buvo įsteigtas tarpdalykinis Baltijos studijų institutas ir „Baltikum“ fondas.

„Baltikum“ fondas įkurtas 1993 m. Jo tikslas buvo remti gabiausius Baltijos šalių studentus ir jaunuosius mokslininkus. Fondo narių ir draugų įnašai bei aukos leido per 15 jo veiklos metų premijomis apdovanoti gabiausius Vilniaus, Rygos ir Tartu universitetų studentus už geriausius magistro ir daktaro darbus. Fondo laureatais tapo daug Vilniaus universiteto Filologijos, Filosofijos, Komunikacijos, Medicinos ir kitų fakultetų bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentų.

Profesorės M. Wasnos veikla buvo įvertinta aukštais apdovanojimais: Latvijos valstybinis universitetas Rygoje ir Vilniaus universitetas suteikė jai garbės daktarės vardą, o Tartu universitetas – garbės narės vardą. 2004 m. jai įteiktas aukščiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius (Nr. 365).

Nepaisydama itin didelio užimtumo ir akademinių įsipareigojimų, M. Wasna daug dėmesio skyrė Baltijos regionui, bendradarbiavimui su jo universitetais ir žmonėmis. Ji visada džiaugėsi viešnage Vilniuje. Pirmą kartą į Vilniaus universitetą ji atvyko 1993 m. ir pasijuto labai įsipareigojusi šiai aukštajai mokyklai. „Labai svarbu puoselėti visuomenės vertybes ir, kaip sako vokiečiai, matyti toliau savo nosies, palaikyti draugiškus ryšius“, – anuomet sakė ji.

Šviesus Marios Wasnos atminimas ilgai išliks visų ją pažinojusiųjų atmintyje, jos darbuose ir Vilniaus universiteto istorijos puslapiuose.