Kiekvienuose namuose yra vienokio ar kitokio indų ploviklio. Klausimą, ar mums iš tikrųjų jo reikia ir kaip jis veikia, komentuoja Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Fizikinės chemijos katedros prof. Henrikas Cesiulis.

Žmonės ėmė plauti indus tada, kai suprato, kad valgyti iš jų yra patogiau. Kūrė ir išrasdavo būdus, kaip indus plauti lengviau, visai nežinodami, kokie fizikiniai ir cheminiai procesai lemia naudojamų ploviklių efektyvumą. Tuomet dar nebuvo žinomi tokie moksliniai terminai kaip „nanotechnologijos“, „soliubilizavimas“, „emulsifikavimas“, „difilinės molekulės“, „cviter-jonai“ ir kiti sunkiai įsimenami bei atkartojami žodžiai. Vyresnės kartos žmonės prisimena, kad bene vienintelė plovimo priemonė buvo garstyčios, karštas vanduo, o kaimuose – žolės gniužulas.

Mokslui pradėjus gilintis į reiškinius, vykstančius plovimo arba skalbimo metu, pasirodė, kad tai gana sudėtingas fizikinis-cheminis procesas, kurio efektyvumą lemia įvairios sąveikos tarp vandeninių ploviklių tirpalų, nešvarumų ir plaunamo paviršiaus. Pagrindinė visų plovimo priemonių sudedamoji medžiaga yra vadinamoji paviršinio aktyvumo medžiaga (PAM), kuri sugeba absorbuotis tiek indo ir vandens sąlyčio paviršiuje, tiek ir riebalo (nešvarumo) ir vandens sąlyčio paviršiuje ir taip sumažina adhezijos (prilipimo) prie paviršiaus energiją – nešvarumai nuo paviršiaus lengvai pasišalina, kartais užtenka net stipresnės vandens srovės. Tokiomis savybėmis pasižymi ypatingos struktūros organinės molekulės; jos turi ilgą angliavandenilinę grandinę ir nedidelę polinę grupę. Ir kuo plovimo skystyje šios medžiagos yra daugiau, tuo mažiau jo reikia naudoti.

Plovimo metu šios medžiagos veikia trimis būdais: „nuvynioja“ nešvarumus, juos emulsifikuoja ir nuskalaujama emulsija; soliubilizuoja – PAM molekulės vandenyje susigrupuoja ypatingu būdu, sudarydamos savotiškus rutuliukus, kurių viduje polinės grupės sudaro organinę terpę ir joje ištirpsta riebalai.

Plovimą apibūdina molekuliniu ir koloidiniu lygmeniu, arba, kaip dabar sakoma – nanolygmeniu, vykstantys fizikiniai-cheminiai procesai. Ir paviršinių reiškinių bei koloidų chemijos pasiekimai artina laiką, kai „lašas dešimčiai plovimų“ taps tikrove visais gyvenimo atvejais.