Vilniaus universitetas kartu su bendraautoriais parengė 65 animacinius filmukus, pasakojančius nuotaikingas istorijas iš Vilniaus miesto gyvenimo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpiu.

47 filmukų scenarijus parašęs Darius Krasauskas šį procesą vadina vienu įdomiausių darbų savo gyvenime. Jis sako, kad į tris minutes sutalpinti gausią, įdomią ir šmaikščią informaciją apie miesto istorinius įvykius ir asmenybes buvo sunku, bet kūrėjui pavyko perteikti tai, kas svarbiausia.

„Vilniaus istorijos“ – tai animaciniai pasakojimai, kviečiantys žiūrovus susipažinti su pagrindiniais miestą kūrusiais herojais, ryškiausiomis asmenybėmis, meilės istorijomis ir inovacijomis.

Apie inovacijas LDK laikais pasakojantis Vilniaus universiteto istorikas dr. Martynas Jakulis sako, kad akivaizdu, jog tuo laikotarpiu būta daugybės inovacijų, kurios atsirasdavo ne tiek plėtojant tam tikras mokslines idėjas, kiek siekiant palengvinti sau gyvenimą.

„Kitas dalykas yra tam tikros inovacijos, kurios atsiranda, kai jau yra plėtojama mokslinė veikla, tam tikros idėjos. Ir nemažai tokių inovacijų pastebima jau XVIII a., kai apšvietos epocha lemia naują požiūrį į mokslą, empiriką, stebėjimą, eksperimentus. Tuo laikotarpiu atsiranda daug matematinių instrumentų“, – pasakoja dr. M. Jakulis.

Dr. Martynas Jakulis. E. Kurausko nuotr.

Su vienu tokių instrumentų – elektrostatine mašina – supažindina ir vienas Vilniaus istorijų filmukas.

Tokias mašinas Lietuvos mokslininkai parsiveždavo iš Londono, su jomis atlikdavo bandymus ir naudodavo praktiniais sumetimais, pavyzdžiui, gydymo tikslais.

„Tuo metu gydymas elektra Europoje nebuvo didelė naujovė. Pirmieji eksperimentai buvo atlikti jau XVIII a. pirmojoje pusėje, o šio amžiaus viduryje Richardas Lovettas parašė ir gydymo elektra vadovėlį. Tačiau ne visi gydytojai į šį metodą žiūrėjo kaip į patikimą ar efektyvų“, – sako istorikas.

Gydymo elektra srityje Vilniuje ypač pasižymėjo garsaus lenkų, lietuvių ir baltarusių poeto Adomo Mickevičiaus dėdė, eksperimentinės fizikos profesorius Juozapas Mickevičius. Būtent jo iniciatyva iš Londono, vieno elektrostatinių mašinų gamybos centrų, į Vilnių buvo pargabentas specialus įrenginys su antgaliais, skirtais konkrečioms kūno dalims elektrizuoti.

J. Mickevičius vienas pirmųjų Vilniuje praktiškai pritaikė gydymą elektra ir visų nuostabai tokiu būdu 1786 m. gydė dantų skausmą Vilniaus universitete. O jau po metų fiziko surengtas dar vienas gydymo elektra seansas miestiečius sukrėtė dar labiau.

„Garsiausias ir išsamiausiai vieno anonimo dienoraštyje aprašytas gydymo elektra atvejis buvo iš 1787 metų. Ten rašoma, kad žmogus esą sirgęs tokia liga, kai visas kraujas subėga į galvą ir į galūnes, jokie gydymo metodai nepadėjo. Tuomet J. Mickevičius pritaikė naujovišką metodą, pasinaudodamas minėta mašina su specialiais antgaliais, nukratė sergantį žmogų elektra ir jis pasveiko“, – gydymo istoriją pasakoja dr. M. Jakulis.

Nežinia, ar poveikis buvo ilgalaikis, bet iš šio pasakojimo aišku, kad gydymas elektra buvo pasitelktas kaip eksperimentinis metodas, kai kiti gydymo metodai nebeveikė. Ši istorija gerai iliustruoja, kokią vietą to meto visuomenėje, mokslo bendruomenėje užėmė gydymo elektra metodas.

Animuotus „Vilniaus istorijų“ pasakojimus rasite Delfi.lt kanale, projekto internetinėje svetainėje ldkistorija.lt, kurioje animacijas papildys istorikų parengti iliustruoti pasakojimai, ir Vilniaus universiteto Youtube kanale. Naujais pasakojimais apie Vilnių bus džiuginama visą ateinantį mėnesį.

„Vilniaus istorijos“ yra sudedamoji projekto „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vartai“ (www.ldkistorija.lt) dalis. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Projektą vykdo Vilniaus universitetas.