Sveikatos priežiūros sistema tikriausiai niekada nebebus tokia pati, kokia buvo prieš COVID-19 pandemiją. Tačiau su kiekviena krize atsiranda ir galimybių. Sumažėjęs fizinis kontaktas paskatino dar labiau atsigręžti į technologines inovacijas ir paspartinti jų plėtrą. Taigi kaip sveikatos sistemą patobulinti gali technologijos bei startuoliai? Panagrinėti Jungtinės Karalystės, kurios startuolių ekosistema yra trečia pasaulyje pagal išsivystymą, požiūrį kviečia ilgametę patirtį sveikatos inovacijų srityje Jungtinėje Karalystėje turintis Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projekto „TechHub“ ekspertas, VU Technologijų uosto vadovas Haroldas Petkus.

Ar COVID-19 pandemiją galima laikyti palankiu laikotarpiu kurti inovacijas?

Galimybių sveikatos priežiūros sistemoje šiuo laikotarpiu yra apstu, ji sąlyginai nelanksti ir aktyviai ieško būdų palengvinti darbą ir suteikti kokybišką ir veiksmingą pagalbą pacientams, labiausiai tiems, kurie yra itin pažeidžiami – senyvo amžiaus ar sergantys lėtinėmis ligomis. Kitas svarbus aspektas – krizės metu paveikta žmonių psichikos sveikata. Tad poreikių modernizuotis daug ir jie toliau didės, o tai reiškia, kad sveikatos sistemą reikia permąstyti iš esmės.

Pozityvu tai, kad COVID-19 pandemija paskatino visus palankiau pažvelgti į skaitmeninę sveikatos priežiūrą – nuotolinį konsultavimą, būklės stebėjimą, slaugą iš namų, technologijų, kurios leidžia mums patiems atlikti diagnostiką, nuotoliniu būdu aptarti rezultatus, kūrimą. Tikriausiai visi esame susidūrę su atvejais, kai nesulaukėme kokybiškos pagalbos, kai teko ilgai laukti ar net kreiptis į kelis specialistus, kai rezultatas mūsų netenkino. Būtų lengva kaltinti sveikatos sistemą, tačiau, pažvelgus į medikų darbą, sistemos apkrovą, mažus išteklius bei technologinius apribojimus, svarbu suvokti platesnę perspektyvą ir ieškoti inovatyvių sprendimų.

Kokie būtų tokių inovatyvių idėjų ar sprendimų pavyzdžiai?

Jungtinėje Karalystėje (JK) asmeniškai teko susidurti su nedideliu įrenginiu, įmonės „AliveCor“ sukurta technologine inovacija „KardiaMobile“, kuri leidžia atlikti elektrokardiogramą namuose. Vėliau JK sveikatos sistemos atstovai, dirbdami su šia kompanija, prietaisą pritaikė ir prieširdžių virpėjimui nustatyti vaistinėje besilankantiems rizikos grupėje esantiems asmenims. Tad inovacija šiuo atžvilgiu yra ne tik technologija, bet ir jos panaudojimas – naujų procesų diegimas. Džiugu, kad Lietuvoje taip pat turime startuolį „Zivė“, kuris kuria dar perspektyvesnę namuose naudojamą ilgalaikio širdies veiklos sutrikimų stebėjimo sistemą.

JK yra ir daug kitų sėkmingų technologijų pritaikymo inovatyviems procesams pavyzdžių. Medicinos srityje vienas sėkmingiausių startuolių – „Babylon Health“. Tai „skaitmeninis šeimos gydytojas“, neseniai pritraukęs naujų investicijų. Kiti inovatyvūs startuoliai, kaip „Liva Healthcare“, yra užsibrėžę pagerinti žmonių gyvenimą ir padėti tvarkytis su lėtinėmis ligomis naudojantis skaitmeninėmis sveikatingumo programomis. „Dip.io“ suteikia galimybę išmaniąja programėle atlikti šlapimo tyrimus namuose. „Skin Analytics“ bei „SkinVision“ padeda nustatyti odos vėžį. „Echo“ ir „Well Digital“ siekia skaitmenizuoti vaistines ir pristato receptinius vaistus į namus. „Kheiron Medical“ sukurtas produktas „Mia“ padeda nustatyti krūtų vėžį. „Oxford Heartbeat“ misija – padaryti širdies ir kraujagyslių operacijas tikslesnes. Ir tai tik keletas pažengusių bei besivystančių startuolių pavyzdžių.

Kodėl JK laikoma viena palankiausių rinkų inovacijų kūrimui?

Londonas yra trečias pasaulyje startuolių centras po Silicio Slėnio ir Niujorko miesto. Tai ypatinga vieta startuoliams vystyti dėl tarptautinės bendruomenės, didelės talentų koncentracijos ir rizikos kapitalo lėšų, vyriausybinės paramos. Čia taip pat gausu tarptautinių renginių, susibūrimų, akceleratorių ir inkubatorių. Tai puiki ir lengvai pasiekiama vieta startuoliams įeiti į rinką ir suteikti labai reikalingus sprendimus.

Ar lengva įdiegti inovacijas JK sveikatos apsaugos sistemoje?

JK veikia nacionalinė sveikatos sistema, kuri užtikrina nemokamą sveikatos priežiūrą visiems. Tačiau svarbu pabrėžti, kad sistema yra labai sudėtinga, susidurianti su daugybe iššūkių, tad įdiegti ir parduoti inovacijas ten tikrai nėra lengva. Dažnai tai ilgas susitikimų, nuolatinių derybų ir nusivylimų procesas. Visų pirma, svarbiausia rasti tinkamus žmones, su kuriais galima kalbėti ir derėtis. Dažnai tai yra ne valstybės ar regiono lygmens atstovai, o vietinės ligoninės, jų gydytojai konsultantai, be kurių įsitraukimo ligoninių vadovybę įtikinti būtų sunku. Be to, kiekvienas regionas turi savo prioritetus, tad inovacijos pristatymo metu svarbu ne tik papasakoti, kaip ji veikia, bet ir pateikti problemų sprendimo būdus, aktualius būtent jiems.

Kokias, jūsų nuomone, klaidas dažniausiai daro startuoliai, siekiantys įdiegti inovacijas sveikatos apsaugos sistemoje?

Norint sukurti ar įsidiegti inovaciją, svarbiausia atsakyti į klausimą –  ar galite įsiveržti į medicinos pramonę nesutrukdydami joje dirbantiems žmonėms? Dažnai manoma, kad naujai sukurta technologija bus įdiegta, perkama ir pritaikoma, nes turi galimybę pagerinti pacientų sveikatą ar mažinti sistemos sąnaudas. Tačiau, jei inovacija prideda papildomų žingsnių esamoms procedūroms, ji didina medicinos specialistų krūvį, todėl tokie sprendimai atmetami. Inovacijos turi įsiterpti į esamą darbo eigą, kad neatimtų laiko ir neapkrautų dirbančių specialistų. Dėl to svarbu suprasti klientą ir jo poreikius. Tačiau startuoliai į savo inovacinius sprendimus dažnai žiūri produkto kūrimo požiūriu. Tai yra gan sena paradigma, veikianti tik tradiciniuose verslo modeliuose, ją galima laikyti 9 iš 10 jaunų inovatyvių verslų žlugimo priežastimi. Startuolis pirmiausia turi „kurti“ savo klientą, o ne koncentruotis vien į produktą. Tai reiškia – prieš išgryninant sprendimus ir verslo modelį atrasti savo tikslinę auditoriją, remiantis rinkos duomenimis išsiaiškinti jos poreikius. Pavyzdžiui, šeimos gydytojai JK naudojasi trimis pagrindinėmis informacinėmis sistemomis, skirtomis valdyti pacientų duomenis. Jei jūsų produktas nesiintegruoja į jas ir reikalauja atidaryti naują programinės įrangos langą, kitą programą ar bet kaip kitaip padidina reikalaujamų paspaudimų skaičių kompiuterio pelyte, tas sprendimas paprasčiausiai nebus naudojamas, nepaisant teikiamos naudos. Tad reikalingas aktyvus darbas su gydytojais, pagalbiniais darbuotojais, vadovais, sistemų tiekėjais ir kitomis institucijomis, siekiant suprasti jų poreikius ir integruotis į esamas sistemas ir procedūras.

Kokias sveikatos srities inovacijų tendencijas pastebite Lietuvos rinkoje?

Lietuvoje technologijos ir inovacijos sveikatos apsaugos srityje taip pat labai reikalingos. Yra ir keletas sėkmingų startuolių, kurie kuria įvairias inovacijas, skirtas pacientų sveikatos būklei pagerinti, jai sekti, tirti. Gan gerai žinomi „Oxipit“, taip pat „Aichom“, „Lympo“ ir kiti. Pokyčių poreikis didelis ir valstybiniame sektoriuje sistema susiduria su daugybe iššūkių, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti efektyvų duomenų panaudojimą, keitimąsi informacija, galimybę laiku atlikti būtinus tyrimus, užtikrinti sveikatos apsaugą darbuotojams. Technologijų panaudojimas sveikatos srityje gali būti labai platus, tačiau Lietuvoje tokių iniciatyvų dar nėra labai daug.

Kaip manote, kodėl sveikatos srityje veikiančių startuolių šalyje vis dar nedaug?

Socialinio verslo samprata Lietuvoje dar tik kuriama ir įeiti į sveikatos rinką yra šiek tiek sunkiau nei kitose srityse. Be to, nors Lietuvoje turime stiprių sveikatos srities talentų, jiems vis dar trūksta įvairios paramos: inkubatorių, tarpdisciplininių ir verslumo įgūdžių lavinimo, pagalbos komercializacijos klausimais. Kita vertus, konkurencija maža, tad yra galimybė išsiskirti ir tapti lyderiais. Be to, daugėja finansavimo galimybių, įvairias priemones tam siūlo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), taip pat galima pasinaudoti Europos inovacijų ir technologijų instituto „EIT Health“ programa, remiančia perspektyviausių sveikatos sektoriaus startuolių vystymą. Tikriausiai pagrindinė priežastis, kodėl Lietuvoje trūksta sveikatos srities startuolių – sąlyginai maža šalies rinka ir gan lokalus startuolių mąstymas, dėl kurio sunku pritraukti investicijų. Tiesa, startuolis dažnai atsiduria situacijoje, kai turi pasirinkti: ar siekti plačios rinkos, ar tinkamai pritaikyti inovaciją siauram rinkos segmentui. Abu pasirinkimai turi privalumų ir trūkumų, tačiau svarbiau mąstyti globaliai, pirmiau koncentruotis į vieną rinką ir numatyti laipsnišką plėtrą į kitų šalių rinkas.

Kokius patarimus duotumėte startuoliams, norintiems pradėti veiklą sveikatos srityje?

Lietuvos startuoliams diegiant inovacijas ir siekiant sėkmingai pradėti veiklą taip pat reikia atsižvelgti į sektoriaus poreikius, spręsti realias problemas ir bendradarbiauti su specialistais. Valstybėje ir ES yra galimybių gauti pagalbą, kuri suteikia reikalingų įgūdžių sukurti ar įdiegti rinkos poreikius atitinkančias inovacijas sveikatos ar kitame sektoriuje. Viena iš jų – MITA projektas „TechHub“, teikiantis nemokamas konsultacijas strategijos klausimais, aktualiais siekiant išsigryninti tikslinę auditoriją, suprasti kliento problemas ir užtikrinti, kad inovacija bus praktiškai pritaikoma ir efektyvi. Manau, kad šiandien permainos ir iniciatyva sveikatos technologijų sektoriuje būtina, o tinkamai kuriant ir diegiant inovacijas jos gali sukurti realius teigiamus pokyčius tiek Lietuvoje, tiek JK ar kitose šalyse.

„TechHub“ – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvioms verslo idėjoms kurti, startuoliams intensyviai augti ir verslumo ekosistemos tvariai plėtrai tobulinti. Projekto tikslas – paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus plėtoti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje. Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, Instagram ir LinkedIn platformose, taip pat https://mita.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/mita-vykdomi-projektai/techhub.