Vilniaus universiteto (VU) leidykla kartu su partneriais – Visorių informacinių technologijų parku, Mokslo ir edukacinės leidybos technologijų klasteriu, Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo periodikos asociacija, Martyno Mažvydo biblioteka ir Baltijos pažangių technologijų institutu – Vilniuje organizavo konferenciją „Atvirosios prieigos mokslo leidyba 2019: Vertės (Lietuvos) kryptis“.

Rugsėjo 19 d. surengta konferencija siekta skatinti bendradarbiavimą tarp mokslo institucijų bei mokslo ir verslo, kuriant ir diegiant šiuolaikiškus mokslo leidybos sprendimus viešajame sektoriuje, supažindinti Lietuvos mokslo leidybos bendruomenę su pažangiausiais novatoriškais sprendimais pasaulinėje mokslo leidyboje.

Pirmojoje konferencijos dalyje nagrinėta atvirosios prieigos politikos mokslo leidyboje problema. Buvęs EBPO viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Toby Greenas akcentavo, kad po keleto dešimtmečių sunkaus darbo atviroji prieiga nėra vyraujanti šiuolaikinėje mokslo leidyboje ir kertinė to priežastis yra nusistovėjusi mokslo vertinimo sistema, neskatinanti universitetų kurti ir plėtoti savo vardo mokslo periodikos leidybos.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka pakomentavo dabartinę Lietuvos situaciją dėl atvirųjų duomenų naudojimo. Numatoma atverti vis daugiau analizei kompiuteriais tinkamais formatais sutvarkytų duomenų rinkinių. Atviri duomenys matomi kaip didelis akstinas plėtoti paslaugas, verslus.

Lietuvos mokslo tarybos Politikos (mokslo) analitikas Irmantas Pečiūra pristatė atvirojo mokslo politiką Lietuvoje ir Europoje. Vytauto Didžiojo universiteto profesorė habil. dr. Rūta Petrauskaitė diskutavo apie atvirosios prieigos ir mokslinių tyrimų duomenų santykį.

Antrojoje konferencijos dalyje kalbėta apie atvirosios prieigos politikos įgyvendinimą mokslo periodikos leidyboje Lietuvoje. Lietuvos mokslo periodikos asociacijos prezidentas ir Vilniaus universiteto mokslo periodikos vadovas dr. Vincas Grigas pristatė mokslo periodikos publikavimo problemas mažų šalių universitetuose ir galimybes mažoms šalims plėtoti tarptautinėje mokslo komunikacijos erdvėje konkurencingus mokslo periodikos žurnalus. Kaip gerosios praktikos pavyzdžiai buvo pateikti Kroatijos, Japonijos bendros šalies platformos mokslo periodikai.

Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas akad. prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius pristatė Lietuvos mokslų akademijos mokslo žurnalų leidybos projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“. Šiuo projektu siekiama stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencijas, skatinti mokslo rezultatų sklaidą Lietuvoje ir už jos ribų, pasitelkiant mokslo periodikos leidybą.

Baltijos pažangių technologijų instituto informacinių technologijų krypties vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Tomas Krilavičius ir UAB „VteX“ ryšių su partneriais vadybininkas Rokas Maliukevičius akcentavo tinkamo informacijos kodavimo svarbą dirbtiniam intelektui ir duomenų paieškai. Tinkamų publikavimo formatų naudojimas gali padėti sąlyginai nedidelėmis sąnaudomis pasiekti proveržio mažų šalių mokslo periodikos leidinių matomume didžiosiose paieškos sistemose.

UAB „VteX“ direktorius ryšiams su partneriais dr. Miroslavas Šeibakas papasakojo savo patirtį kuriant naują mokslo žurnalą „Modern Stochastics: Theory and Applications“ nuo popieriaus lapo iki didžiosiose duomenų bazėse atpažįstamo leidinio. Pranešėjas akcentavo technologinės bazės svarbą didinant žurnalo matomumą.

Konferencijos rengėjai apibendrino, kad Lietuvoje yra išsaugotos mokslo periodikos leidybos tradicijos, tačiau mokslo ir studijų institucijos ir jų leidyklos žurnalų leidybos klausimus sprendžia savarankiškai (pavieniui), neturėdamos išteklių ir galimybių nuolat atnaujinti leidybos technologijas, domėtis naujausiomis mokslo publikacijų sklaidos, vertinimo ir reitingavimo tendencijomis. Vilniaus universiteto leidyklos direktorius dr. Arūnas Gudinavičius pasiūlė, kad laikas skirti dėmesį (ir finansavimą) ne tik tam ką publikuojame, bet ir kaip publikuojame – atspausdinti ir padėti į sandėlį periodikos žurnalą nebepakanka, reikalingi aukšto lygio technologiniai sprendimai padedantys žurnalo sklaidai, integruojantys jį į pasaulines duomenų bazes.

Siekiant pagerinti Lietuvos atvirosios prieigos mokslo periodikos leidinių lygį, siūloma formuoti bendrą profesionalią mokslo publikacijų rengimo, žurnalų leidybos ir mokslo duomenų sklaidos vadybą, kuri remiasi partneryste tarp viešojo ir privataus verslo mokslo periodikos leidybos sektoriuje, diegiant šiuolaikiškus pasaulyje gerai žinomus technologinius sprendimus. Ilgalaikis tikslas – Lietuvoje leidžiamų žurnalų reputacijos auginimas, žinomumo didinimas, informacijos kodavimas, ilgalaikis duomenų skaitmeninis archyvavimas, integracija į „Europos atvirojo mokslo debesį“ (angl. European Open Science Cloud).