Lapkričio 11 d. Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) vyko seminaras „Į žmogų orientuotas apšvietimas – nuo laboratorijos iki realybės“. Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto Apšvietimo tyrimų grupė su projekto dalyviais ir verslo atstovais pristatė naujausius į žmogų orientuoto apšvietimo tyrimus ir jų rezultatus, pademonstravo keletą sukurtų technologijų.
Tobulėjant apšvietimo technologijoms, didėjant jų pasirinkimui ir prieinamumui mokslininkai atlieka nemažai tyrimų plėtodami į žmogų orientuoto apšvietimo technologijas. Jų tikslas – ne tik užtikrinti reikiamą šviesos kiekį vizualiniams poreikiams, bet ir atkreipti dėmesį į poveikį sveikatai, šviesos taršą ir t. t. Teisingai parinktas apšvietimas gali didinti žmogaus darbingumą, dėmesio koncentravimą ar eismo saugumą, gerinti miego kokybę ir stiprinti sveikatą. Nekokybiškai suprojektuotas apšvietimas gali kelti žalą žmogui ir gyvajai gamtai, sutrikdyti vabzdžių, gyvūnų elgseną, o žmonėms net padidinti vėžinių sutrikimų tikimybę.
Pasirodo, ne tik Lietuvoje viešieji pirkimai skatina rinktis pigesnį, dažniausiai ir prastesnį apšvietimą. Su panašiomis problemomis susiduriama ir Švedijoje. Lundo universitete dirbantis dr. Andrius Plepys kalbėjo apie tai, kaip nuo inovacijų pereiti prie realybės, kaip skatinti jų diegimą. Ar viešieji pirkimai gali padėti inovatyviems sprendimams patekti į rinką? Pastaruoju metu finansavimas moksliniams tyrimams didėja. Europa nenori prarasti konkurencingumo, o didžiausia pridėtinė vertė – išmanūs sprendimai, inovacijos ir jų taikymas. Naujoms įmonėms labai sunku gauti užsakymų, rinka labai atsargi, o naujos technologijos dar neišbandytos, sunku jas įvertinti ir priimti sprendimą. Mokslininkas pristatė Švedijos patirtį, kaip viešasis sektorius bando įveikti šiuos barjerus.
Dr. Pranciškus Vitta savo pranešime pasakojo apie tai, kaip keitėsi žinios ir suvokimas apie šviesos poveikį žmogui. Jis aptarė naujausius apšvietimo tyrimus, susijusius su galimybėmis pagerinti mokymosi rezultatus, padidinti žmonių darbingumą, pristatė Lietuvoje atliekamus tyrimus, technologijas ir sukurtus produktus. Pranešėjas pabrėžė, kad Vilniaus universiteto mokslininkai jau kelerius metus aktyviai dirba kietakūnio apšvietimo srityje, seka naujienas ir neatsilieka nuo pasaulio lyderių.
Naujausi tyrimai parodė, kad ne tik apšvieta, bet ir šviesos skaistis žmogui yra svarbu. Su amžiumi labai keičiasi žmogaus akies pralaidumas šviesai. Vokiečiai jau rengia rekomendacijas, kaip įvertinti nevizualinį šviesos poveikį žmogui. Neurologai nustatė, kaip šviesa veikia hormoninę sistemą, biologinį žmogaus laikrodį. Šiuolaikinis žmogus nebegyvena gamtos ritmu, todėl dažnai sutrinka miego ir budrumo ciklas. Melatoninas ne tik sukelia miegą, bet ir stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi. Į žmogų orientuotas apšvietimas atkreipia dėmesį į vizualinius poreikius, bet kartu gali padidinti budrumą, padėti kokybiškiau gyventi, kompensuoti šviesos trūkumą dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, pagerinti miego kokybę. Toks socialiai atsakingas apšvietimas riboja ir šviesos taršą, kai naktį nebėra tamsu. Kartu tai nėra dopingas, jis neturi tikslo stimuliuoti. Tikslas – kompensuoti šviesos netektis dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo.
Tyrimai rodo, kad apšvietimas labai svarbus vaikams, daro įtaką jų kognityviniams gebėjimams, dėmesio koncentravimui. Apšvietimas veikia ir sveikimo procesą bei psichologinę sveikatą.
UAB „Gaudrė“ atstovas, apšvietimo dizaineris Simas Rinkevičius aptarė apšvietimo veiksnį mokymosi įstaigose. Naujausi tyrimai rodo, kad instaliavus išmanųjį apšvietimą mokymosi rezultatai, dėmesio koncentracija smarkiai pagerėja. Vaikai lengviau susikaupia, mažiau triukšmauja, geriau išsimiega. Lietuvoje į tai dar beveik nekreipiama dėmesio, remontuojant ir apšiltinant mokyklas renkamasi pigiausią apšvietimo variantą. Išimčių labai nedaug.
Kitame pranešime dr. P. Vitta pristatė į žmogų orientuoto apšvietimo taikymus atviroms erdvėms ir keliams apšviesti, gatvių apšvietimo naujoves ir tendencijas, naujo kelių apšvietimo standarto pataisą. Lauko apšvietimui pasaulyje išleidžiami nemenki pinigai. Tyrimais nustatyta, kad dėl to pagerėja eismo saugumas ir nusikalstamumo prevencija, didėja socialinis aktyvumas, apšviečiant reikšmingus ir vertingus statinius pagerėja miesto estetika. Palyginti su Europa, Lietuvoje gatvių šviestuvų turime 2–2,5 karto mažiau. Situacija, kai taupymo sumetimais išjungiama dalis šviestuvų, nėra gera. Nors didelė šviesos tarša taip pat kenkia ir žmogui, ir gamtai. Dėl stiprios šviesos kenčia ne tik žmonės, bet ir paukščiai, žuvys, visa gyvoji gamta.
Naujasis kelių apšvietimo standartas lankstesnis, palengvina dinaminio ir kintamojo lygio apšvietimo taikymą, apšvietimą galima reguliuoti pagal automobilių srautus. Kintamasis valdymas suteikia didžiausią ekonominę naudą.
Pagrindinis Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto surengto seminaro tikslas – paskatinti išmanių, į žmogaus poreikius orientuotų sistemų plėtrą ir jų diegimą Lietuvoje, supažindinti visuomenę su naujausiais šios mokslo srities pasiekimais. Buvo kviestos ir savivaldybės, ministerijos, miestų gatvių apšvietimo tinklų atstovai, architektai, dizaineriai, projektuotojai. Projektas skirtas naujoms apšvietimo technologijoms viešinti ir skatinti jų diegimą. Renginys organizuotas Europos Komisijos FP7 projekto SSL-Erate iniciatyva.
Komentarų: 1
2015-11-13 15:07
VidaĮdomu, kaip tie paukščiai miega. Gal tiesiog tamsoje jie saugiau jaučiasi ir geriau mato?
Vistiek gerai, kad kažkas rūpiasi gamtos pusiausvyra ir ramybe.