Studijoms tereikia kompiuterio ir interneto. Nebūtina sėdėti nuobodžiose paskaitose, užsirašinėti kiekvieną dėstytojo žodį ar ieškoti informacijos tarp niūrių bibliotekos sienų. Manote, neįmanoma?

Vilniaus universitete yra tobulinama nuotolinių studijų programa, leidžianti studijuoti virtualiai. O tradicinėse studijose studento darbą palengvina VU elektroninė konferencija. Kai kurie dėstytojai siunčia informaciją internetu, todėl nebereikia šifruoti savo arba draugų konspektų.

Elektroninės konferencijos

Studentams gauti paskaitų medžiagą dabar daug paprasčiau. Vilniaus universitete naudojama elektroninė konferencija, skirta informacijai bei dokumentams siųsti. Ji taip pat palengvina ir dėstytojų darbą – turėdami paskaitų medžiagą studentai daugiau dėmesio skiria gilinimuisi, o ne konspektavimui. Tik ar visiems ši sistema patogi?

VU elektroninė konferencija suteikia galimybę laišką išsiųsti visiems adresatams, prisijungusiems prie sistemos. Ji naudojama paskaitų medžiagos siuntimui, tikslingam dėstytojų ir studentų susirašinėjimui (dėstytojas informuoja dėl tvarkaraščio pakeitimų ar patikslina seminaro užduotis).

Anot Vytauto Laugalio, studijų direkcijos vyriausiojo specialisto, elektroninė konferencija palengvina studijas, nes studentas, iš anksto susipažinęs su medžiaga, gali užduoti rimtesnius klausimus per paskaitas. „Jei dėstytojo tikslas yra tik pateikti medžiagą, diktuoti diktantą, tai tokiu atveju tą diktantą jis gali išsiųsti elektroniniu paštu. Bet diktantų rašymas nėra mokymosi būdas”, – teigia V. Laugalys. Internetu atsiųsta informacija tėra pagalbinė mokymosi priemonė, paskaitų lankymas vis tiek privalomas.

„Kai kurie dėstytojai sunkiai įpranta dirbti su informacinėmis sistemomis”, – teigia V. Laugalys. Nors atskiri mokymai dėstytojams nevyksta (informacija, kaip naudotis informacinėmis sistemomis, dėstytojams siunčiama paštu), iškilus neaiškumams, jie yra konsultuojami fakulteto administracijoje.

Prisijungti prie Vilniaus universiteto konferencijos nėra sunku. Keblumų dažniausiai kyla dėl to, kad studentai neįsigilina į instrukcijas, neįvykdo registracijos iki galo (studentas užsiregistravusiu laikomas tuomet, kai gauna patvirtinimo laišką į elektroninio pašto dėžutę). Tačiau tokie atvejai nėra dažni.

Studijų direkcijos vyriausiojo specialisto nuomone, prieiga prie interneto studentams neturėtų sukelti sunkumų. Net neturintys interneto namuose juo gali naudotis Saulėtekio skaičiavimo centre, bibliotekose, interneto kavinėse. Štai Ekonomikos studijų programos studentė Marta Kudrešova teigia, kad problemų dėl interneto prieigos nekyla. Ji savo kompiuterio į bendrabutį neatsivežė, tačiau visuomet gali kreiptis pagalbos į kambario drauges.

Ne visų specialybių studentai turi VU elektronines konferencijas. Tai apsunkina paskaitų medžiagos perdavimą elektroniniu būdu. Dėstytojai dažnai informaciją siunčia grupės seniūnui, o šis persiunčia grupės draugams. Justė Bruzgulytė, VU Teisės fakulteto studentė, sutinka, kad ir toks informacijos perdavimo būdas yra patogus, tik daugiau darbo turi grupės seniūnai. Studentė norėtų, kad daugiau paskaitų medžiagos būtų pateikiama internetiniame fakulteto puslapyje. Nereikėtų laukti, kol seniūnas arba dėstytojas atsiųs informaciją.

Nuotolinės studijos

Studentai turi galimybę ne tik gauti paskaitų medžiagą internetu, bet ir studijuoti virtualiai. Nuo 1998 m. VU veikia nuotolinių studijų centras, atsakingas už virtualių studijų plėtotę. Centro direktorius Povilas Abarius supažindina su nuotolinio mokymosi sistema.

Dalyvavimui paskaitoje užtenka prieigos prie interneto. Nustatytu laiku vyksta paskaitos virtualioje terpėje: dėstytojas diskutuoja su studentais, atsako į jų klausimus. Kiekvienas studentas atsižvelgiant į jo turimas žinias pasirenka tinkamą jam mokymosi spartą. Medžiagoje studentui, pateikti pretestai, nustatantys studento žinių lygį, leidžia išvengti tų pačių dalykų mokymosi kelis kartus. Medžiaga yra koncentruota, pateikiamos interaktyvios nuorodos.

Tik ar studentai turi valios mokytis savarankiškai, be tiesioginės kontrolės? Nuotolinių studijų programoje pritaikomi savikontrolės testai. Jie skatina studentą mokytis nuolatos, o ne likus savaitei iki egzamino. Savikontrolės testai parodo, ko studentas nesupranta, prie kurios temos reikia grįžti. Visa nuotolinių studijų programa nėra taikoma bakalauro pakopos studentams. „Mokinukai dar neturi savarankiško darbo įgūdžių”, – teigia P. Abarius. Ši mokymo sistema orientuota į magistrantūros ir doktorantūros studentus. Nuotolinių studijų programos labiausiai plėtojamos VU Ekonomikos, Kauno humanitariniame, Komunikacijos fakultetuose. Kol kas visiškai nuotolinės yra Tarptautinės komunikacijos magistro studijos.

Nuotolinėse studijose egzaminavimas vyksta internetu. P. Abarius teigia, kad taip išvengiama subjektyvaus dėstytojų vertinimo – pažymio nelemia asmeninės dėstytojo nuostatos ar nuotaika.

Nuotolinės studijos, anot P. Abariaus, itin patogios žmonėms su fizine negalia. Norintiems studijuoti nereikia pakeisti gyvenamosios vietos, studijuoti galima namuose. Nuotolinių studijų centro direktorius mano, kad žmonių su fizine negalia motyvacija studijuoti yra didesnė. Daugiau neįgaliųjų galėtų įgyti magistro, daktaro laipsnius studijuodami nuotoliniu būdu. Deja, nuotolinių bakalauro studijų nebuvimas Lietuvoje stabdo šių žmonių žengimą pirmyn jau pačioje pradžioje.

P. Abarius teigia, kad studijavimas nuotoliniu būdu yra ne informacijos, o žinių šaltinis. Studentas ne tik gilinasi į pateiktą medžiagą, bet ir turi galimybę diskutuoti su dėstytoju, pateikti klausimus, patikrinti savo žinias kontroliniais testais.

Lietuvoje įteisintos tik trys studijų formos: dieninė, vakarinė, neakivaizdinė. Nuotolinių studijų programa dar nėra plačiai taikoma. Trūksta specialistų, galinčių dėstyti nuotoliniu būdu, ne visi studentai susipažinę su nuotolinių studijų programos galimybėmis. Daliai studentų tradicinės studijos labiau priimtinos dėl tiesioginio bendravimo galimybės.

Virtualių studijų įtaka bendravimui

Studijavimo metodų pažanga akivaizdi. Tik ar žmogiškasis bendravimas nėra susiaurinamas iki virtualaus lygio?

Virginija Rekuc, klinikinės psichologijos II magistrantūros kurso studentė, teigia, kad ir toks paprastas dalykas kaip VU elektroninė konferencija keičia studijavimo procesą. Paskaitose dėstytojo monologą keičia diskusijos, nes studentai susipažįsta su medžiaga iš anksto.

Prielaida, kad studentai, turėdami paskaitų medžiagą, mažiau lanko paskaitas, nėra teisinga. „Jei studentas studijuoja vien tik siekdamas aukštojo mokslo diplomo, tuomet motyvacija lankyti paskaitas iš tiesų mažėja”, – teigia V. Rekuc.

Anot studentės, informacijos ir komunikacijos technologijų svarba studijose neišvengiamai didės. Tačiau virtualus mokymasis neturėtų pakeisti tradicinio studijavimo. Tai tik pagalbinė priemonė, leidžianti studentui mokytis produktyviau.

Pirmaisiais studijų metais studentas susipažįsta su bendraminčiais, formuojasi naujų draugų ratas. Tiesioginis bendravimas su dėstytoju ir diskusijos su kitais studentais suteikia ne tik žinių, patirties, bet ir ugdo asmenybę, formuoja pasaulėžiūrą. Virtualus mokymasis neatstoja šių vertybių, todėl neturėtų tapti pagrindiniu studijavimo būdu.