Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos 4 kurso studentės Ina Puzakaitė ir Eglė Audzevičiūtė skaitė pranešimą „E. pasaulis neįgaliesiems: galimybė išgyventi XXI amžiuje?“.

Internetas, neabejotinai pakeitęs didžiąją visuomenės dalį, turi nepamatuojamą įtaką kiekvieno žmogaus gyvenime, įskaitant ir neįgaliuosius. Pastarieji naudojasi internetu kaip ir dauguma – siunčia ir gauna elektrotininius laiškus, komunikuoja įvairuose forumuose, dalyvauja socialiniame gyvenime. Tačiau ar iš tikrųjų neįgalieji turi tokias pačias galimybes naudotis internetu kaip ir visi vartotojai? Siekdamos sužinoti, kaip dažnai ir kokiais tikslais šie žmonės naudojasi internetu, ar jie susiduria su prieigos prie informacijos barijerais, merginos atliko kiekybinį ir kokybinį tyrimus.

Kokybinio tyrimo įgyvendinimui buvo atlikta anketinė apklausa VšĮ „Valakupių“ reabilitacijos centre. Buvo apklausti 53 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 65 metų. 87 proc. respondentų yra nuolatiniai interneto vartotojai, o likę 13 proc., nors ir neturi galimybės naudotis internetu, bet norėtų ją turėti. 45 proc. apklaustųjų internetu naudojasi keletą kartų per dieną, 79 proc. turi galimybę internetu naudotis namie. Lankomiausios internetinės vietos, kaip ir daugumos gyventojų, yra naujienų portalai, socialiniai tinklai ir viešojo sektoriaus paslaugos, ypač pabrėžiama galimybė naudotis internetine bankininkyste.

Dažniausi tikslai, dėl kurių neįgalieji naudojasi internetu, yra laisvalaikio praleidimo būdas (74%), savišvieta (70%), mokymasis (39%) ir darbas (35%). Tačiau daugiau nei pusė respondentų nurodė, kad jiems aktualios svetainės neturi prieigos versijos neįgaliesiems ir tai iš tikrųjų apsunkina jų naršymą internete. Todėl negalią turintis žmogus turi naudotis papildomomis techninėmis premonėmis (teksto, garso didinimo programomis), o jei tokių galimybių neturi, tai tenka pasitelkti aplinkinių žmonių pagalbą.

Kiekybinio tyrimo rezultams pateikti merginos analizavo lankomiausias Lietuvos internetines svetaines, remdamosi tarptautine statistine duomenų baze. Be to, jos ištyrė akademinių bibliotekų svetaines ir akademikų tinklo narių svetaines, išanalizavo viešųjų bibliotekų svetainių prieigos galimybes neįgaliesiems. Rezultatai parodė, kad dauguma populiariausių internetinių svetainių neturi specialių versijų neįgaliems vartotojams, išskyrus viešojo sektoriaus paslaugų svetainės. Tik 10 proc. iš 46 patikrintų Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo narių svetainių siūlo neįgaliųjų versijas, o iš viešųjų bibliotekų svetainių – tik 15 proc.

Atlikusios kokybinį ir kiekybinį tyrimus merginos padarė išvadą, kad Lietuvoje neįgalieji yra gana aktyvūs interneto vartotojai ir naudojasi juo lygiai tokiais pačiais tikslais kaip ir visi šalies gyventojai. Tačiau dauguma interneto svetainių neturi specialiųjų versijų neįgaliesiems ir neįgalūs žmonės yra priversti naudotis įprastomis versijomis, o tai apsunkina jų naršymo internete galimybes.