Iš šalies gali atrodyti, kad, Lietuvoje nesant deimantų, aukso kasyklų, žemės drebėjimų ar kalnuotų bei užliejamų miestų, inžinerinės geologijos sritis pristinga medžiagos moksliniams tyrimams. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedros mokslininkai doc. Gintaras Žaržojus ir Domas Gribulis su tuo nesutinka: „Kiekviena šalis turi tik jai būdingas inžinerines geologines sąlygas ir iš to kylančius iššūkius, su kuriais geriausiai tvarkosi toje šalyje dirbantys inžinieriai geologai.“
Taikomus metodus lemia šalies inžinerinės geologinės sąlygos
Inžinerinės geologijos sritis labai plati. Ji apima mokslinius tyrimus nuo teritorijų planavimo, statybų sektoriaus iki žemės drebėjimų ar klimato kaitos. Anot doc. G. Žaržojaus, pasaulyje inžinieriai geologai ypač aktyviai dirba tirdami žemės drebėjimų įtaką žmogaus ūkinei veiklai, vertina teritorijų grunto cheminę taršą, jos įtaką inžinerinėms geologinėms sąlygoms ir kartu su kitais mokslininkais ieško būdų, kaip išvengti problemų, kylančių dėl potvynių, kuriuos lemia įvairūs veiksniai, taip pat ir klimato kaita.
„Dėl besikeičiančių aplinkos sąlygų ryškus erozinių procesų suaktyvėjimas, kuris ypač svarbus kalnuotose teritorijose. Lietuvoje inžinierių geologų veikla daugiausia siejama su statybų sektoriumi, kur tiriami ne tik grunto sluoksniai, bet ir jų cheminė tarša“, − pažymi mokslininkas.
Inžinierių geologų atliekamus mokslinius tyrimus galima skirstyti į tiesioginius ir netiesioginius (distancinius). Tiesioginiai tyrimai – kai tyrinėjami grunto ir uolienų mėginiai tyrimo aikštelėse ir laboratorijose, juos veikiant įvairiomis apkrovomis.
„Distanciniai moksliniai tyrimai vykdomi naudojant palydovinius duomenis, dronų surinktą informaciją ar geofizinius metodus. Taip pat prie netiesioginio tyrimo prisideda ir įvairių savybių empiriniai apskaičiavimai, kuriuos siūlo naudoti mūsų mokslininkai“, − teigia doc. G. Žaržojus.
Inžineriniai geologinai tyrimai stadione. D. Gribulio nuotr.
Aeronuotraukos (ortofoto) ir palydoviniai duomenys leidžia pamatyti pokyčius, deformacijas didelėse teritorijose, palyginti jas su ankstesniais metais. Lygindami ortofoto ar palydovinių duomenų medžiagą, papildytą įvairių skanerių informacija, mokslininkai gali identifikuoti šlaitų deformacijas ar atsiradusias depresijas karstiniuose Biržų ir Pasvalio rajonuose.
„Distanciniai duomenys leidžia nustatyti reljefinius pasikeitimus, o tai padeda prognozuoti procesus ir leidžia užbėgti už akių ekonomiškai skausmingiems įvykiams ar net išvengti aukų, kai kalbame apie nuošliaužas“, − pasakoja doc. G. Žaržojus.
D. Gribulio teigimu, inžinerinės geologijos srityje gausų įvairių mokslinių tyrimų metodų, bet dalis jų kol kas yra per daug brangūs arba netinkami Lietuvos inžinerinėms geologinėms sąlygoms. Lietuvoje gruntuose gausu žvirgždo, gargždo dalelių, tad aukštųjų technologijų zondai greitai sulūžtų ir nuostolius skaičiuotume dešimtimis tūkstančių.
„Lietuvoje lauko tyrimuose dažniausiai naudojame statinio zondavimo metodą kartu su gręžiniais. Paprastai tyrinėjama iki 10–20 m gylio, tačiau nemažai atvejų, kai tyrimuose pasiekiamas 30 m ir didesnis gylis. Statinio zondavimo metu strypą su didele jėga mes spaudžiame į žemę ir matuodami grunto pasipriešinimą sprendžiame, koks tai gruntas, kokios jo savybės ir kaip tai galima panaudoti projektuojant pastatų pamatus“, − pasakoja mokslininkas.
Stengiamasi didinti statybų ekonomiškumą
Inžinierių geologų darbas labai priklauso nuo konkrečios šalies grunto specifikos. Gruntai Lietuvoje yra gana stiprūs, bet kartu ir labai kaitūs. Smėlis, molis ar kiti grunto tipai tiek vertikalia, tiek horizontalia kryptimi keičiasi beveik kas metrą.
„Vilniaus regionas pasižymi ypač didele gruntų kaita. Tarp stiprių gruntų gali pasitaikyti siauras sluoksnis silpnų gruntų, kurie ir pridaro daugiausia žalos. Būtent dėl šios kaitos ir dėl to, kad į ją žiūrima pro pirštus, įvyksta avarijos. Mes, mokslininkai, stengiamės ištirti šiuos gruntus, jų savybes ir pasiūlyti projektuotojams skaičiavimo ir savybių interpretavimo metodus, būdingus konkrečiai vietovei“, − pažymi doc. G. Žaržojus.
Lietuvoje inžinierių geologų moksliniai tyrimai pirmiausia taikomi statybų sektoriuje. Tiek statant pastatus, tiek tiesiant transporto linijas inžinieriai geologai dalyvauja ne tik atlikdami patį tyrimą, bet ir konsultuodami įstaigas ar įmones. Mokslininkai pateikia įžvalgas, apdoroja duomenis ir siūlo įmonėms naujas technologijas ir naujus skaičiavimo metodus. D. Gribulio teigimu, būtent Lietuvoje dirbantys inžinieriai geologai gali pasiūlyti tiksliausias įžvalgas Lietuvos verslo įmonėms.
Inžineriniai geologiniai tyrimai vėjo jėgainių parke Telšiuose. D. Gribulio nuotr.
„Daugelio šalių projektuotojai ir tyrėjai nėra matę tokių gruntų, kaip Lietuvoje. Tikrai negalima sakyti, kad jie yra prastesni specialistai, tik jų žinios yra būdingesnės regionui ir grunto specifikai, kurį jie ilgiausiai tyrinėja ir su kuriuo dirba. Tad verslininkai, pirkdami užsienio tyrėjų ir projektuotojų paslaugas, dažnai rizikuoja.“
Pasak doc. G. Žaržojaus, seisminio aktyvumo srityse inžinieriai geologai turi labai daug darbo, nes tirdami gruntą mokslininkai vertina, kaip jis elgsis žemės drebėjimo metu, kaip į grunto praskydimą ir kitus staigius savybių pasikeitimus reaguos pamatai ar kitos geotechninės konstrukcijos.
„Nyderlanduose vyrauja „silpni gruntai“, sudaryti iš molių, dulkių, tad daugiausia inžinierių geologų darbas orientuotas į šių gruntų tyrimą. Kalnuose statant tunelius geologai irgi atlieka svarbų vaidmenį. Lietuvoje tokių kraštutinių problemų nėra, bet intensyviai vykdant statybas yra labai svarbus statybų ekonomiškumas. Tad, atsižvelgiant į vietovės specifiką, stengiamasi kuo ekonomiškiau projektuoti pastatus, o šioje srityje labai pagelbėja mūsų žinios ir įžvalgos“, − teigia tyrėjas.
Svarbu suprasti mokslinių tyrimų specifiką ir įvertinti jų trukmę
Vilniaus universiteto Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos katedra yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur rengiami inžinerinės geologijos specialistai, tad studijų metu užmegztas ryšys nenutrūksta ir tampa verslo užsakymais. Mokslininkai taip pat veda seminarus verslo įmonėms ir mezga naujus kontaktus su projektavimo įmonėmis tikslinių renginių metu.
„Tikrai aktyviai dirbame konsultuodami verslą, kartais tai darome ir nemokamai. Vykdome seminarus verslo įmonių projektuotojams, kur sprendžiame kylančius probleminius klausimus. Vykstame į tarptautines ir vietines konferencijas, kur taip pat mezgame naujus kontaktus. Geologinių įmonių atstovai labai dažnai būna baigę mūsų studijas, bet projektavimo įmonės ne visada mus žino, tad su jomis mezgame naujus kontaktus renginių metu“, − apie bendradarbiavimą pasakoja doc. G. Žaržojus.
Vienas iš iššūkių, su kuriais bendradarbiaudami su verslu susiduria mokslininkai – verslo noras gauti mokslinių tyrimų rezultatus čia ir dabar.
„Kartais kaip mokslininkas tu nori apmąstyti kelis variantus ir išrinkti geriausią, bet verslas nori rezultatus gauti greitai ir nenori laukti. Mes esame atsakingi už verslui siūlomus sprendimus, o juos turime priimti greitai ir jie turi būti ekonomiški. Būtent tai verčia mus domėtis tuo, kas vyksta aplinkui, atnaujinti savo žinias, naudojamas technologijas, metodikas. Dėl nuolatinio tobulėjimo ir domėjimosi šiandien Lietuvoje esame neaplenkiami savo srityje. Jeigu reikia spręsti didžiulę bėdą, verslas pirmiausia kreipiasi į mus, tad savo kompetencijas jau esame įrodę“, − džiaugiasi doc. G. Žaržojus.
„Sonic“ gręžimas paimti nesuardytos sandaros bandiniams. D. Gribulio nuotr.
Mokslininkai pastebi, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių Lietuvoje vis daugėja, bet dar yra aspektų, kuriais stokojama sutarimo. Dažnai verslas kreipiasi į universiteto mokslininkus tik tada, kai susiduria su problemomis.
„Verslo įmonėms atrodo, kad mūsų siūlomi tyrimai yra tik neracionalios išlaidos, bet atsitikus nelaimėms, po kurių iškeliamos bylos teismuose, šios išlaidos tampa labai racionalios. Bet kuo daugiau su verslu bendraujame, tuo labiau jie ima nusileisti ir pradeda planuoti šių tyrimų išlaidas ir jiems skirtą laiką. Su verslu reikia daug kalbėti, aiškinti apie mokslinių tyrimų svarbą, jų trukmę ir tada, po kurio laiko, šio iššūkio nelieka“, − sako D. Gribulis.
Verslo užsakymai atveria kelius ir moksliniam pažinimui
Inžinerinės geologijos moksliniai tyrimai ir studijos šioje srityje yra glaudžiai susijusios su verslo įmonių užsakomais grunto mėginių tyrimais. Būtent tirdami verslo įmonių atvežtus grunto pavyzdžius geologai plečia ir savo mokslinius tyrimus.
„Per metus laboratorijoje aš apdoroju apie 5000 tokių grunto pavyzdžių. Jeigu man reikėtų nuvažiuoti į konkrečią vietovę ir paimti grunto mėginį, kurio metras gali kainuoti iki 200 eurų, o tas mėginys yra trisdešimties metrų gylyje, tiek laiko, tiek finansinės sąnaudos būtų tikrai didelės“, – sako D. Gribulis.
Pasak doc. G. Žaržojaus, iš verslo įmonių gautų užsakymų rezultatus pagal sutartis galima naudoti mokslinėms reikmėms: „Tai yra aukso vertės medžiaga. Studentai irgi dirba su verslo atsiųstais grunto pavyzdžiais ir gauna neįkainojamą patirtį, nes tiria realius mėginius, realius atvejus. Tad naudą matome tiek mes, tiek verslas.“
Anot mokslininkų, aktyvesnį verslo ir mokslo bendradarbiavimą jų srityje paskatintų platesnis žinomumas apie jų vykdomus darbus ir globalesnis valstybės požiūris į šalyje vykstančius geologinius procesus. Dar stokojame valstybės suvokimo, kad geologiniai procesai mūsų šalyje yra svarbūs ir reikalauja tam tikro planavimo.
„Pavyzdžiui, šiandien turime problemą su kritulių vandens surinkimu. Miestuose dažnai nėra tinkamos vandens nuvedimo sistemos ir gatvės apsemiamos. Spręsdama šią problemą, valstybė įpareigoja projektuoti paviršinio vandens infiltracines sistemas prie projektuojamų pastatų ir visai nesvarbu, kad ne visose vietose gruntas leidžia tai padaryti. Jei būtų skiriama lėšų identifikuoti teritorijas, kuriose vandenį galima sugerdinti į gruntą, o kuriose ne, būtų galima suplanuoti centralizuotas vandens nuvedimo sistemas. Bet toks planavimas nėra vykdomas“, − pasakoja doc. G. Žaržojus.
D. Gribulis pabrėžia, kad dažnai geologijos svarbą žmonės supranta, kai yra kasami ir tiriami deimantai, nafta ar auksas, Bet Lietuvos inžinierių geologų moksliniai ir praktiniai tyrimai ir vykdomi darbai visuomenei mažai žinomi.
„Mūsų sritis šiandien dar nėra labai žinoma. Viena iš mūsų bėdų yra ta, kad inžinieriai geologai painiojami su geodezininkas. Nors verslo užsakymai mus pasiekia tik iš Lietuvos įmonių ir šios rinkos mes pakeisti negalime, požiūrį į savo mokslinius ir praktinius tyrimus keisti turime, o kartu padidintume ir savo srities žinomumą“, – teigia mokslininkas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!