Lapkričio 14–16 d. Brėmene vykstanti kosmoso technologijų paroda „Space Tech Expo“ sukvietė kosmoso srities įmones ir mokslo bei studijų institucijų atstovus pristatyti savo sprendimus ir megzti ateities bendradarbiavimo ryšius. Vilniaus universiteto (VU) kuriamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) sprendimų spektras platus – šalia gyvybės mokslų, chemijos ir medicinos sprendimų bei lazerinių technologijų čia plėtojami ir kosmose pritaikomi sprendimai. Bendrame Lietuvos stende pristatomos VU kuriamos astrofizikos, belaidžio ryšio, nanopalydovų sistemų, lazerių ir optoelektronikos, apšvietimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ir didžiųjų duomenų technologijos, skirtos kosminiams taikymams.
VU Fizikos fakulteto Fotonikos ir nanotechnologijų instituto mokslininkas prof. Pranciškus Vitta kartu su kolegėmis doc. Alisa Gricajeva ir dr. Irina Buchovec parodoje pristato sukurtą kietojo kūno apšvietimo prototipą, skirtą bakterijų inaktyvacijai tiek žemėje, tiek kosmose.
Vandens žydėjimo nustatymas iš palydovinių duomenų
„Antimikrobinės fotodinaminės technologijos, pagrįstos natūraliais fotosensibilizatoriais (šviesai jautriomis medžiagomis), gali būti taikomos bakterijų, grybelių ir infekcijų kontrolei tiek viešose erdvėse, sveikatos įstaigose, tiek kosmose. Didžiausia problema ta, kad kosminiai objektai su žmonėmis viduje (erdvėlaiviai arba ateities stacionarios stotys Mėnulyje ar Marse) yra uždaros sistemos: kad ir kaip steriliai viską į jas perkeltume, įvairūs mikroorganizmai vis tiek ten pakliūva. Šiandien tarptautinėje kosminėje stotyje veikia eksperimentinės hidroponikos sistemos, auginamos salotos ir kiti augalai, vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai. Bėda ta, kad pelėsiniai grybai ir bakterijos puikiai dauginasi kosmose skleisdami sporas ir suformuodami gana atsparias bioplėveles ant įvairių paviršių. Dauguma tokių nepageidautinų mikroorganizmų yra pavojingi ne tik augalams ar maisto atsargoms, bet ir erdvėlaivio įrangai bei astronautams. Naudojant regimojo spektro šviesą ir fotoaktyvias natūralias medžiagas, šias bakterijas būtų galima sunaikinti, o užaugintas daržoves astronautai galėtų laisvai valgyti“, – sako prof. P. Vitta.
Parodos akimirka
„Space Tech Expo“ parodoje pristatomos ir VU plėtojamos dirbtinio intelekto technologijos. Doc. Lino Petkevičiaus ir kolegų įdirbis leidžia iš kosmoso palydovų gautus duomenis panaudoti nuotolinei stebėsenai ir aplinkosauginiais tikslais.
„Kartu su kolegomis sukūrėme giliuoju mokymusi ir dirbtiniais neuroniniais tinklais paremtus algoritmus, skirtus vandens „žydėjimui“ iš palydovinių duomenų ir vandens parametrams, pirmiausia chlorofilo koncentracijai, nustatyti. Chlorofilo pigmentą turi visi dumbliai ir jis yra geras biomasės indikatorius. Chlorofilo kiekis parodo vandens telkinio ekologinę būklę: kuo daugiau chlorofilo, tuo vandens būklė yra prastesnė“, – apie vieną iš taikymų pasakoja doc. L. Petkevičius.
Parodos akimirka
„VU siekia įsitvirtinti kaip regioninis su kosmosu susijusių MTEP sprendimų centras. Šiems tikslams įgyvendinti reikalingas aktyvus mokslo ir verslo bendradarbiavimas ir partnerių rato plėtimas. Tokios parodos kaip „Space Tech Expo“ leidžia ne tik pozicionuoti VU kaip Europos kosmoso technologijų ekosistemos dalyvį, bet ir padeda užmegzti kontaktus ateities projektams“, – sako prof. P. Vitta.
„Space Tech Expo“ – šeštą kartą vykstanti didžiausia Europoje kosmoso technologijų paroda, sutraukianti daugiau kaip 6200 dalyvių, 650 prisistatančių įmonių ir mokslo bei studijų institucijų ir daugiau kaip 150 pranešėjų.
Komentarų nėra. Būk pirmas!