Tradiciškai kasmet Teatro salėje vykstantis iškilmingas Senato posėdis, skirtas išlydėti prabėgusiems metams, šiemet, gruodžio 16-ąją, buvo kitoks. Jame kiekvienas Vilniaus universiteto Tarybos narys perskaitė ir pasirašė įsipareigojimą seniausiai šalies Alma Mater. Paskui Tarybos nariai susirinko į pirmąjį posėdį.
Jame pagerbti iškiliausi VU bendruomenės nariai. Ilgus metus vaisingai plėtojusiesiems akademinę veiklą, garsinusiesiems Vilniaus universiteto vardą Lietuvoje ir užsienyje įteikti profesoriaus emerito diplomai. Jais pagerbti: Taikomųjų mokslų instituto profesorius Kęstutis Jarašiūnas, Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Vygantas Paulauskas ir Matematikos ir informatikos instituto profesorius Mifodijus Sapagovas.
Už svarius mokslo pasiekimus 2014-aisiais apdovanoti Rektoriaus mokslo premijos laureatai:
Fizikos fakulteto profesorius Darius Abramavičius;
Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Romas Baronas;
Filosofijos fakulteto docentė Laima Bulotaitė;
Medicinos fakulteto profesorius Vaidutis Kučinskas;
Filosofijos fakulteto profesorius Vytautas Radžvilas;
Chemijos fakulteto profesorė Almira Ramanavičienė;
Biotechnologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Česlovas Venclovas.
Rektoriaus premija skirta ir jauniesiems mokslininkams:
Taikomųjų mokslų instituto vyresniajam mokslo darbuotojui dr. Tomui Čeponiui;
Chemijos fakulteto profesorei dr. Ingai Čikotienei;
Fizikos fakulteto vyresniajam mokslo darbuotojui dr. Jan Macutkevič;
Istorijos fakulteto lektoriui dr. Tomui Vaisetai.
Apie geriausius dėstytojus skaitykite čia.
L. e. p. VU rektorius prof. habil. dr. Jūras Banys apžvelgė prabėgusius metus, pasidžiaugė nuveiktais darbais ir mokslo vaisiais, pristatė ateities planus.
„Galime pasidžiaugti, kad šiemet į bakalauro studijas priėmėme 3452 studentus, o į antrąją pakopą – magistrantūrą – 1751. Taikėme minimalų stojamąjį balą, kuris buvo 3. Dėl to surinkome tikrai geriausius Lietuvos moksleivius. Šiemet įteikti 2245 bakalauro ir 1302 magistro diplomai. Tai, matyt, vieni svarbiausių dalykų, nes be studentų nebūtų ir universiteto. Tačiau universiteto nebūtų ir be mokslo“, – kalbėjo laikinasis VU vadovas. Jis išskyrė atnaujintas Medicinos fakulteto Odontologijos instituto mokomąsias sales ir įrangą, VU palydovą „LituanicaSAT-1“, ilgą laiką nedingusį ir iš televizorių ekranų, VU mokslininkų įvertinimą Lietuvos mokslo, vardinėmis premijomis, Studijų kokybės vertinimo centro akreditaciją universitetui maksimaliam – šešerių metų – laikotarpiui. Prof. habil. dr. J. Banys pabrėžė ir aukštą biotechnologijos mokslų lygį, kurį įvertino žurnalas „Nature“. Pagal šį rodiklį VU patenka į pasaulio universitetų 13-tuką.
„Vasario pradžioje atidarysime petabaitinę talpyklą. Tai bus analogų Baltijos šalyse neturinti duomenų talpykla. Tikiuosi, kad birželį–liepą bus iškilmingai atidaryti Jungtinio gyvybės mokslų ir Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centrai. Tai bus ir džiaugsmas, ir rūpestis, nes reikės kraustytis. Tikiuosi, kad iki rugsėjo jau bus renovuoti bendrabučiai. Turiu vilties, kad pradėsime Medicinos ir Matematikos ir informatikos fakultetų statybas. Darbų tikrai daug. Manau, kad į ateitį galime žvelgti su džiugia viltimi“, – optimistiškai kalbą baigė l. e. p. VU rektorius prof. habil. dr. J. Banys.
Senato pirmininkė prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė pažymėjo, kad palydime Kristijono Donelaičio metus: „Nors žymiausias lietuvių literatūros klasikas iš Mažosios Lietuvos niekada nebuvo atvykęs į Vilnių ir tikriausiai į Didžiąją Lietuvą, šiandieną jis yra mūsų. Prasmingai 300-osios jo gimimo metinės nuspalvino Lietuvos kultūrinį peizažą, o lietuviški „Metai“ pasaulyje suskambo ir dviem naujomis – danų ir ispanų – kalbomis. Tikėkimės, kad ne tik K. Donelaičio vardą įamžinanti skulptūra puoš Vilniaus universiteto skliautus, bet ir jo išmintingi priesakai greit kintančiame pasaulyje vis labiau įsitvirtins mūsų dvasioje.“
Pasak Senato pirmininkės, į naujuosius metus žengsime su naujais planais, pradėsime įgyvendinti naujus universiteto akademinių padalinių tarybų formavimo principus, kurie neabejotinai suaktyvins akademinės bendruomenės vaidmenį, universiteto veiklos principus, pakels mokslo kokybę. „Privalome sukurti stiprią ir studijų proceso kokybės gerinimui naudingą bendrą universitetinę studijų sistemą, kuri veiktų visuose padaliniuose, ir gerinti gretutinių studijų įgyvendinimo plėtrą. Tegul 2015-ieji tampa bendradarbiavimo, sutarimo, universiteto stiprėjimo ir pažangos metais“, – linkėjo prof. dr. D. Pociūtė-Abukevičienė.
Renginį vainikavo Pauliaus Bernardo Koncės vadovaujamo Vilniaus universiteto kamerinio orkestro koncertas. Solistė – Rasa Dzimidaitė (sopranas). Koncerte skambėjo Lietuvoje pirmą kartą atlikta Giovanni Battistos Predierio Kalėdinė simfonija iš Passau, taip pat Allesandro Scarlatti Kalėdinė arija „Toccò la prima sorte a voi“, tradicinės Kalėdų dainos „Uždekit deglą“, „Užgimęs šviesią naktį“, „Piemenėliai į Betliejų“, Adolphe’o Adamo „Kalėdų giesmė“ ir Franzo Grubero „Tyli naktis“.
Komentarų nėra. Būk pirmas!