• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Ispanijos patirtis, įsivedant ECTS, gali būti naudinga Lietuvai

Vilniaus universitetas | 2010-11-22 07:28 | Komentarų: 0
Srautas
Deusto universitetas Bilbao mieste (Ispanija).www.iadat.org nuotr.

Vilniaus universiteto Socialinio darbo, anglų filologijos ir informatikos studijų krypčių specialistai lankėsi Deusto universitete, esančiame Bilbao mieste Ispanijoje. Čia jie susipažino su universiteto, kuris vienas pirmųjų įsivedė visoje Europoje vieningą kreditų perskaičiavimo sistemą ECTS, patirtimi.

Vizito programą sudarė dvi dalys: bendro pobūdžio ir labiau specializuoti, skirti atskirų studijų krypčių ekspertams, mokymai. Svečiai iš Lietuvos ne tik buvo supažindinti su Deusto universiteto struktūra, fakultetais, valdymo schema, bet ir plačiau pristatytas naujasis, Lietuvoje dar tik kuriamas, mokymo modelis, išskiriant jo privalumus. Kaip teigė viena lektorių ir TUNING eksperčių dr. Julia Gonzalez, tai labai svarbu, norint suprasti, kaip Ispanijoje buvo įvesta ECTS sistema ir dalijantis gerąja patirtimi. Ji ne tik apibūdino Deusto universitete funkcionuojančią sistemą, kuriai įgyvendinti prireikė maždaug penkerių metų, bet ir aiškiai įvardijo galimus įgyvendinimo sunkumus.

Anglų filologijos grupės vadovės doc. dr. Inesos Šeškauskienės manymu, svarbiausiais iššūkiais, su kuriais gali susidurti ir Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos, įvardytini tokie, kaip netikrumas dėl rezultatų, supratimo iš dėstytojų, kurie įpratę prie senosios sistemos nėra linkę nieko keisti, stoka, laiko teigiamiems pokyčiams įsisąmoninti trūkumas, pačios universiteto sistemos inertiškumas, žmonių, vykdančių pertvarką, nesaugumas. Ji atkreipė dėmesį ir į Ispanijos patirtį ir į tai, kad pereinamuoju etapu būtina dirbti nuosekliai ir lanksčiai, atsižvelgiant į naujų bei senų mokymosi metodų suderinamumą, naujumo vertės pripažinimą ir pan.

Antroje programos dalyje Lietuvos mokslininkų laukė specializuoti mokymai atskiroms studijų programoms. Pasak Socialinio darbo studijų krypties dalykinės grupės vadovo prof. Romo Lazutkos, mokymai buvo gerai organizuoti, palikta laiko klausimams ir Lietuvos ekspertams itin svarbioms diskusijoms. Atkreiptas dėmesys į tai, kuo skiriasi bakalauro ir magistro studijų programos. Pavyzdžiui, socialinio darbo studijos bakalauro lygmenyje orientuojamos ne į akademinį žinojimą, bet į profesines kompetencijas, į viešojo sektoriaus (kuriame daugiausia dirba absolventai) reikmes, į socialinio darbo technikos išmanymą. Teorinis pasirengimas jau akcentuojamas magistro ir daktaro programoje. Taip pat didelis dėmesys skiriamas pasirenkamųjų dalykų peržiūrai ir studentų pritraukimui iš užsienio šalių.

Lietuvos ekspertai pažymėjo, jog nepaprastai įdomu buvo analizuoti programų turinį, jį lyginti su Lietuvos universitetuose esamomis. Pastebėtina pasirenkamųjų dalykų sąraše labai aiški orientacija į globalizacijos keliamus iššūkius. Vizito dalyviams taip pat įspūdį padarė Deusto universiteto studijų tarptautiškumas ir daugybė kasmet atvykstančių užsieniečių, kurie sėkmingai tęsia studijas šiame universitete. Mokymų dalyviai gyrė į studentą orientuotą studijų procesą ir tikėjosi, kad Bilbao mieste įsikūrusio universiteto patirtį pavyks panaudoti, įvedant ECTS sistemą Lietuvoje.

Tikimasi, kad perėjus prie visoje Europoje vieningos ECTS sistemos, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, ji padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuviškų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą bei jungtinių studijų programų kūrimą.

Dalinkis:
  • tweet

Naujausi straipsniai

  • Jėzus ant žurnalų viršelių: VU KnF mokslininkių tyrimas paaiškina, kodėl šis simbolis vis dar veikia

    2025-12-26 - Komentarų: 0
  • 5 Kalėdų tradicijos iš klasikinės literatūros: universalūs modeliai, kuriuos perėmė televizija ir reklama

    2025-12-23 - Komentarų: 0
  • Vilniaus universitetas ieško grupių vadovų, norinčių įkurti tyrimų grupes Vilniaus–Utrechto pažangių ligų modeliavimo centre

    2025-12-23 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

      VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt