Gruodžio 5 d. lygiai prieš 240 metų prasidėjo Vilniaus universiteto (VU) Visuotinės istorijos katedros istorija – profesorius Tomas Husaževkis skaitė pirmąją visuotinės istorijos paskaitą.

Prof. T. Husaževskis gimė 1732 m. gruodžio 13 d. Varšuvoje. 1748 m. įstojo į Varšuvos kunigų misionierių seminariją, vėliau į jų ordiną. Paskutiniais studijų metais buvo įšventintas į kunigus. Ketverius metus dėstė filosofiją dvasinėje seminarijoje Varšuvoje, vėliau – seminarijoje Vienoje. Po penkerių profesoriavimo metų grįžo į Varšuvą, o 1769 m. buvo išsiųstas vadovauti Vilniaus seminarijai. Prof. T. Husaževskis aktyviai užsiėmė pedagogine veikla, dėstė lenkų literatūrą, prancūzų kalbą ir supažindindavo studentus su Lietuvos istorija.

Pirmoji profesoriaus T. Husaževskio istorijos paskaita vyko 1783 m. gruodžio 5 d., tad šią dieną galime laikyti istorijos institucionalizavimo VU pradžia. Paskaita buvo skaitoma viešai, jos klausė ir Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis. Dėstydamas visuotinės istorijos kursą prof. T. Husaževskis siekė ugdyti kritinį mąstymą, mokė studentus vertinti istorinius įvykius iš platesnės perspektyvos, skatino imtis veiksmų, „kurie krašto visuomenę darytų laimingesnę“. Pirmąjį VU istorijos profesorių savo laiškuose mini ir garsus istorikas Joachimas Lelevelis. Nors prof. T. Husaževskio studentu jis buvo tik metus, apie istorijos profesorių rašė su pagarba ir simpatija.

Išspausdinta prof. T. Husaževskio pirmoji istorijos paskaita

Prof. T. Husaževskis istoriją VU dėstė iki 1805 m. Savo dalyko programoje jis žadėjo papasakoti apie valstybių atsiradimą, augimą, iškilimą ir žlugimą, apie jų teisę, dorovingumą, papročius, religiją, politiką ir t. t. Pirmasis VU istorijos profesorius skaitė paskaitas ne tik apie antikinės Graikijos ir Romos, bet ir apie Asirijos, Finikijos, Egipto, Palestinos, Persijos ir Kartaginos istoriją. Vėliau ėmė skaityti paskaitas apie to meto didžiųjų Europos valstybių istoriją. Pripažindama jo nuopelnus, to meto VU taryba 1798 m. prof. T. Husaževskį įtraukė į kandidatų sąrašą, iš kurio turėjo būti renkamas VU rektorius, o 1803 m. jis pats dalyvavo tarybos posėdyje ir sprendė, ką išrinkti rektoriumi.

Prof. T. Husaževskis mirė 1807 m. sulaukęs 75 metų. Kaip rašoma, tai įvyko „tą pačią dieną ir tuo pačiu laiku, kaip ir gimė“. Pirmasis VU istorijos profesorius buvo palaidotas kolumbariume, Rasų kapinėse, bet 1937 m. jo palaikai buvo perkelti į kitą kolumbariumą. 1957 m. šis buvo nugriautas ir, pasak ilgamečio kapinių priežiūros kontoros darbuotojo, palaikai iš antrojo kolumbariumo buvo palaidoti bendroje duobėje.

„Prof. T. Husaževskio viešoji paskaita atvėrė kelią Naujųjų laikų dvasią atitinkančios istorijos sampratos plėtotei“, – prof. T. Husaževskio indėlį apibendrina istorikas doc. Eligijus Raila. Prof. T. Husaževskio pirmoji paskaita gali būti viena iš VU Istorijos fakulteto pradžios datų.