Lapkričio 6–7 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Joachimo Lelewelio skaitymai: praeitis, istoriko amatas, visuomenė XIX–XXI a.“, kurią rengė Istorijos fakultetas ir Lenkijos institutas Vilniuje. Renginys skirtas J. Lelewelio veikalo „Historyka tudzież o łatwem i pozytecznem nauczaniu historyi (1815)“, nedidelės, tačiau istorikos raidai programinės studijos, išleidimo 200-osioms metinėms.

Dvi dienas vykusioje konferencijoje pranešimus skaitė Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Nyderlandų mokslininkai. Diskutuota apie šiuolaikines istorijos metodologijos problemas, lietuvių ir lenkų istoriografines paradigmas, lenkų istoriografijos įtaką Lietuvos istorikams, nagrinėtos šiuolaikinės Rytų Europos regiono lyginamųjų istorinių sociologinių tyrimų problemos, Lietuvos ir Lenkijos istoriografijos patirtys ir problemos tiek J. Lelewelio laikų Vilniuje, tiek šiandien.

Konferencijos dalyvius pasveikino vicerektorius prof. Rimantas Jankauskas. Svečiams jis trumpai pristatė Vilniaus universitetą ir palygino jį su J. Lelewelio laikų universitetu teigdamas, jog humanitariniai mokslai ir istorija tradiciškai buvo svarbi universiteto dalis, istorija turėjo didelę įtaką akademiniam ir socialiniam gyvenimui.

Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas pabrėžė, kad dažnai, kalbant apie istorijos mokslą Lietuvoje, kalbama apie vėlyvą profesionalios istoriografijos atsiradimą, atotrūkį nuo Europos istorijos mokslo centrų ir minimos įvairios priežastys, sudėtingos istoriografijos raidos sąlygos. Šiame kontekste J. Lelewelio laikai Vilniaus universitete buvo išskirtinis periodas. Jo sintetinis ir teorinis istorijos suvokimas buvo labai novatoriškas ir turėjo įtakos tolimesnei istorijos mokslo ir gretimų disciplinų raidai. Renginio pranešimuose ir diskusijose atsivėrė plati lenkiškosios ir lietuviškosios istoriografijos raidos XIX–XXI a. paralelių, patirčių ir problemų panorama.

VU bibliotekoje konferencijos svečiams buvo surengta speciali paroda, pristatanti unikalius J. Lelewelio kartografinius rinkinius. 1929 m. J. Lelewelio rinkiniai ir turtinga biblioteka jo valia atiteko Vilniaus universitetui. Mokslininkų nuomone, J. Lelewelio kartografinė kolekcija yra 6-a pagal dydį pasaulyje. Ją sudaro apie 400 senųjų atlasų ir žemėlapių. Parodoje pristatyti ir J. Lelewelio perpiešti įvairių autorių viduramžių žemėlapiai, jo užrašai. Konferencijos dalyviai aplankė istoriko, numizmato, geografo profesoriaus J. Lelewelio kapą Rasų kapinėse.