Kristijonas Ražickas

Apskritojo stalo diskusijoje „Bendruomenės ir visuomenės atsparumas karo Ukrainoje kontekste“ Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto tyrėjai kartu su kolegomis iš Estijos ir Latvijos pristatė trijose Baltijos šalyse atlikto individo, bendruomenės ir visuomenės atsparumo tyrimo rezultatus. Atsparumo tyrimu siekta nustatyti, kaip visuomenę, bendruomenę ir individą paveikė karas Ukrainoje, kokias grėsmes jautė gyventojai, kokios nuotaikos vyravo visuomenėje ir kaip, gyventojų nuomone, bendruomenė bei valstybė reaguoja į išorės grėsmes.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad karas Ukrainoje kelia grėsmę jų pačių ir jų artimųjų gyvenimui

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje žmonės, vertindami grėsmes ir asmeninį gebėjimą atsispirti neigiamoms įtakoms, jaučiasi gana saugūs ir atsparūs krizės, taip pat ir karo Ukrainoje atveju. Lietuvos žmonės adekvačiai vertina geopolitinę situaciją – daugiau nei 70 % respondentų mano, kad Ukrainai kyla egzistencinis, išlikimo pavojus. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad karas Ukrainoje kelia grėsmę jų pačių (53 %) ir jų artimųjų (63 %) gyvenimui, o ketvirtis gyventojų (25 %) rimtai nerimauja, kad gali tapti pabėgėliais.

Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) vykdomasis direktorius Dmitri Teperikas sako: „Estijos visuomenė yra pakankamai atspari, nes, nepaisant sunkių laikų, piliečių viltis ir moralė išlieka aukšta. Tačiau estų ir rusakalbių estų bendruomenės vertina kylančias grėsmes saugumui skirtingai. Šių bendruomenių skirtingi žiniasklaidos vartojimo įpročiai gali tai paaiškinti tik iš dalies. Reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima suprasti ir kitus požiūrį formuojančius veiksnius.“

Sigita Struberga, Latvijos transatlantinės organizacijos (LATO) generalinė sekretorė, paaiškino, kad „LATO dar atlieka Ukrainos karo pabėgėlių nuomonių apklausą. Pirmieji rezultatai rodo ukrainiečių pabėgėlių bendruomenės Latvijoje atsparumą. Tačiau kartu pastebimas palyginti aukštas streso lygis. Įdomu stebėti, kaip skiriasi atskirų (ukrainiečių) grupių nuomonės apie tai, ar Ukrainos vyriausybė eina teisinga kryptimi. LATO tęsia duomenų rinkimą ir analizę, paskui, bendradarbiaudama su kolegomis iš Estijos ir Lietuvos, parengs platesnę ataskaitą.“

Lietuviai abejoja tautiečių pasirengimu ekstremalioms situacijoms, bet krizės atveju pasitikėtų vieni kitais ir atsakingomis institucijomis

Tiriant Lietuvos žmonių požiūrį į bendruomenės vaidmenį grėsmės atveju, nustatyta, kad tikima, jog dėl gerų santykių bendruomenėje žmonės padėtų vieni kitiems krizės metu. Tačiau daugiau nei pusė (52 %) respondentų dvejoja vertindami bendruomenės pasirengimą kritinėms, ekstremalioms situacijoms, taip pat ir šiai dabartinei krizei – ketvirtis respondentų (25 %) nemano, kad bendruomenė yra pasirengusi, o 44 % abejoja pasirengimu. 42 % apklaustųjų nemano, kad gyventojai žino, kaip reikia elgtis nepaprastosios situacijos atveju (taip pat ir karo Ukrainoje metu). Vertinant visuomenės atsparumą svarbus yra individo požiūris, nuostatos: daugiau nei pusė Lietuvos žmonių (57 % sutinka ir dar 18 % greičiau sutinka) teigia, kad Lietuva yra jų namai ir neketina palikti savo šalies ištikus krizinei situacijai.

Grėsmės kontekste respondentai gana teigiamai (46 % sutinka ir dar 26 % greičiau sutinka) vertina Lietuvos ateitį. Kritinėse situacijose labai svarbus gyventojų pasitikėjimas tiek valstybės valdžios institucijomis, tiek vietos valdžios institucijomis.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad valdant sudėtingas krizes, taip pat ir esant karui Ukrainoje, Lietuvos žmonės labiausiai pasitiki Lietuvos  kariuomene (56 %) ir NATO pajėgomis (56 %), šauliais, savanoriais (55 %), policija (50 %) ir Lietuvos bei tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) (31 % ir 42 % atitinkamai).

„Tarpusavio pasitikėjimas ir žmonių pasitikėjimas valdžios institucijomis yra visuomenės atsparumo grėsmėms pagrindas, taip pat sufleruoja visuomenės atsparumo formavimo kryptis bei užduočių (darbų) apimtis“, – atkreipia dėmesį VU Komunikacijos fakulteto dėstytoja Dalia Bankauskaitė.

Tyrimo rezultatai patvirtino keliamas hipotezes apie bendruomenių ir visuomenės atsparumą ir padėjo tiksliau apibrėžti visuomenės pažeidžiamumą krizės atveju.

Tyrimo rezultatus pristatė Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) vykdantysis direktorius Dmitri Teperikas, Estija; Latvijos transatlantinės organizacijos (LATO) generalinė sekretorė Sigita Struberga, VU Komunikacijos fakulteto dėstytojos Dalia Bankauskaitė ir Renata Matkevičienė. Tyrimo apie Baltijos šalių atsparumą rezultatai bus publikuojami ir bendrame leidinyje.

Tyrimas vykdytas pagal Tel Avivo universiteto (Izraelis) mokslininkų parengtą tyrimo metodiką bendradarbiaujant su kitais Europos universitetais ir analitiniais centrais.

Diskusiją organizavo VU Komunikacijos fakultetas ir Krašto apsaugos ministerijos Atsparumo hibridinėms grėsmėms grupė.