Liepos 28 – rugpjūčio 1 d. Vilniuje vyko Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto (MF) kartu su Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų filialu Nacionaliniu vėžio centru (NVC) organizuota Vilniaus tarptautinė onkologijos vasaros mokykla 2025 (Vilnius International Oncology Summer School, VIOSS). Į VU MF Medicinos mokslo centrą susirinko per 30 vėžio tyrimuose besispecializuojančių doktorantų, susidomėjusių studentų ir mokslininkų iš Lietuvos, Sakartvelo, Norvegijos, Italijos, Latvijos, Slovėnijos ir Suomijos.
VIOSS subūrė būsimus specialistus intensyvaus mokymosi, bendradarbiavimo ir nepamirštamų kultūrinių įspūdžių savaitei. Jos metu dalyviai dalijosi patirtimi ir naujausių tyrimų duomenimis onkologijos temomis, mezgė profesinius ryšius, sprendė komandines užduotis ir realias „atvejo“ problemas. Kiekvieną dieną dalyviai turėjo teorinių žinių pasidalijimo ir grupinio darbo sesijas, per kurias aptarė savo tyrimų idėjas, taip pat lankėsi VUL Santaros klinikose, Nacionaliniame vėžio institute, VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre bei Valstybiniame patologijos centre ir dalyvavo kultūrinėje programoje kartu su bendraminčiais atrasdami Vilnių.
Pasak vieno iš VIOSS iniciatorių, VU MF mokslo ir inovacijų prodekano doc. Karolio Ažukaičio, ši tarptautinė vasaros mokykla yra ne tik mokslo mainų platforma, bet ir ilgalaikių bendradarbiavimo ryšių pradžia.
„Džiaugiamės, kad Medicinos fakultetas tampa erdve, kurioje susitinka skirtingų karjeros etapų, institucijų, disciplinų ir šalių jauni tyrėjai, dalijasi žiniomis, užmezga profesinius ryšius ir drauge ieško sprendimų, kaip įveikti vieną didžiausių šiuolaikinės medicinos iššūkių. Tikiu, kad ši savaitė įkvėps dalyvius tolesniems tyrimams ir idėjoms, kurios prisidės prie onkologijos mokslo ir praktikos pažangos tarptautiniu mastu. Ypatingą įspūdį paliko renginio dalyvių motyvacija įsitraukti į mokslo ir inovacijų veiklas, ypač tas, kurios sprendžia pacientams aktualias problemas“, – mintimis dalijasi docentas.
VU MF mokslo ir inovacijų prodekanas doc. Karolis Ažukaitis / J. Stepanovos nuotr.
„Ne ką menkesnį – renginio metu paruoštos ir pristatytos mokslinių tyrimų idėjos, kurios parodė išskirtinius jaunosios tyrėjų kartos gebėjimus. Ši savaitė rodo didžiules dar neatrastas galimybes mokslo srityje: mes ne tik galime pritraukti užsienio protus, esame jiems įdomūs, tačiau ir turime išskirtinių žmonių, kurie yra motyvuoti semtis žinių ir jomis dalytis. Trumpai tariant, mes atvėrėme galimybių duris ir stebėjome, kiek jauni žmonės gali padaryti ir išmokti per savaitę. O padaryti gali daug!“ – pasakoja docentas.
Nacionalinio vėžio centro direktorius doc. Valdas Pečeliūnas užsienio svečiams pristatė Lietuvos vėžio gydymo centrų infrastruktūrą ir siekiamybę mūsų šalyje turėti pasauliniu mastu įvertintą kompleksinių vėžio tyrimų ir gydymo centrą (ang. Comprehensive Cancer Center), skirtą onkologijai, kurioje būtų įgyvendintas sklandus pažangiausių tyrimų integravimas su klinikine pacientų priežiūra. Jis pabrėžė, jog ši mokykla – viena iš onkologijos profesionalų misijų: „Norime padėti jauniems tyrėjams organizuoti jų karjerą, prisidėti prie onkologijos krypties mokslo tyrimų plėtojimo. Dažnai medicinines profesijas pasirinkę žmonės lieka grynai klinikinėse veiklose ir nebūtinai po pradinio etapo tęsia mokslininko karjerą. Turime tikslą skatinti gydytojo profesiją pasirinkusius žmones tam ryžtis, o kitų profesijų atstovus, kurie yra susidomėję onkologijos klausimais, įsitraukti į bendrus darbus.“
VIOSS dalyvius sveikino Nacionalinio vėžio centro Medikamentinės onkologijos centro Paliatyviosios onkologijos poskyrio vyriausiasis koordinatorius, VU MF lektorius Marius Čiurlionis. Jis pabrėžė galimybę megzti naudingas pažintis: „Ši mokykla yra ne dėl universiteto ir ne dėl dėstytojų ar mokslininkų, visa tai yra dėl jūsų. Mokyklos tikslas – padėti būsimiems doktorantams užmegzti ryšius, kad ir kokį savo projektą kurtumėte ateityje“, – ir linkėjo dalyviams visokeriopos sėkmės ne tik darbinėse veiklose, bet ir susirandant naujų draugų šioje vasaros mokykloje.
Pirmąją renginio dieną dalyviai klausėsi svečių iš užsienio institucijų pranešimų. Oslo universiteto Onkologijos skyriaus vadovas prof. Steinas Kaasa pateikė įžvalgų apie svarbiausius paliatyviosios priežiūros ir onkologijos pasiekimus, tyrimų spragas ir tendencijas šioje srityje. Jis pasakojo apie ketinamą diegti naujovę – specialią vėžiu sergančių pacientų savistabos programėlę, kuri ateityje padės gydytojui geriau suprasti kasdienį paciento gyvenimą kontroliuojant ligos simptomus.
Akcentuota būtinybė daugiau dėmesio skirti paciento savijautai, vertybėms, poreikiams ir keisti požiūrį į jo priežiūrą. Nors įprasta matyti paciento gydymo kelią kaip etapinę tiesę, kurioje tam tikra seka reikia atlikti žingsnius, jis šį procesą metaforiškai prilygino Londono traukinių tinklui: „Šis kelias panašesnis į daugybės susikertančių galimų keliavimo trasų žemėlapį: žvelgdami individualiai į kiekvieną pacientą, turime būti lankstūs ir prisitaikantys prie jo poreikių, nes jo kelyje bus daug taškų, kur jam teks išlipti iš vieno traukinio ir keisti kryptį, keliauti kitur.“ Pasak pranešėjo, nuolatinė paciento savistaba ir kasdienis skausmo, pojūčių fiksavimas programėlėje galėtų pagerinti komunikaciją tarp gydytojo ir paciento, lemti tikslingą gydymo taikymą ir reagavimą į būtinus pokyčius gydymo eigoje.
Prof. Maria Grazia De Marinis iš Romos biomedicinos universiteto slėnio / J. Stepanovos nuotr.
Profesorė Maria Grazia De Marinis iš Romos biomedicinos universiteto slėnio savo pranešimą taip pat skyrė paliatyviosios pacientų priežiūros temai. Ji pabrėžė būtinybę keisti požiūrį į mirštantį žmogų nepaisant jo būklės ir kelti šios srities tyrimų svarbą. Pasak jos, šioje paciento kelionėje dalyvauja ir artimieji, ir priežiūrą teikiantis personalas, ir gydytojai, todėl labai svarbu visų jų įsitraukimas ir supratimas: „Turime holistiškai žvelgti į sergantį žmogų, integruoti jo unikalią kančios patirtį, teikti paramą šeimoms ir apskritai gilinti žmogiškuosius santykius. Paliatyviojoje slaugoje labai svarbu prisitaikyti prie ligos eigos ir bendradarbiauti.“
Prof. M. Grazia De Marinis pateikė naujausius statistinius duomenis – nors pasaulyje kasmet paliatyviosios priežiūros prireikia beveik 57 milijonams žmonių, tik apie 14 proc. jų iš tiesų sulaukia kokybiškos pagalbos laiku. Remdamasi Cicely Saunders, hospiso idėjos pradininkės, mintimis, ji savo pranešime pabrėžė, kad gydytojai ir mokslininkai turi mokytis iš savo pacientų ir jų unikalių istorijų.
VIOSS dalyviams paskaitas taip pat skaitė gydytojas vaikų nefrologas doc. Karolis Ažukaitis (VU MF), genetikė prof. Sonata Jarmalaitė (VU GMC), gydytojas Richardas Cervinas (Medicine General), dr. Giorgia Petrucci (Romos biomedicinos universiteto slėnis), virusologas dr. Gytis Dudas (VU Gyvybės mokslų centras), gydytoja hematologė dr. Skirmantė Černiauskienė (VU, VUL Santaros klinikos), gydytojas hematologas dr. Adomas Bukauskas (VUL Santaros klinikos), gydytojas hematologas doc. Andrius Žučenka (VUL Santaros klinikos), gydytojas urologas (onkologas) dr. Aušvydas Patašius (NVC), gydytojas patologas prof. Arvydas Laurinavičius (VU, Valstybinis patologijos centras), vėžio biologijos mokslininkas prof. Jukka Westermarckas (Turku universitetas) ir vaikų onkohematologė prof. Jelena Rascon (VUL Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centras).
Pasak renginį moderavusio M. Čiurlionio, VIOSS startavo sėkmingai sujungdama doktorantus iš įvairių šalių. „Šiemet pirmas kartas, tačiau norime, kad mokykla augtų, plėtotųsi. Matėme didelį susidomėjimą ja tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio, tačiau vietų skaičius buvo ribotas. Galbūt kitais metais turėsime dvi studentų grupes, nes pirmų metų sėkmė akivaizdi – jau pirmosiose paskaitose kilo studentų rankos, auditorija turėjo daug klausimų, tad, manau, šis renginys pretenduoja tapti tradicinis“, – sako M. Čiurlionis. Anot jo, pranešėjai – onkologijos srities ekspertai iš Europos šalių ir Lietuvos kalbėdami būsimiems specialistams aptarė visas įmanomas temas. Tai padeda studentams orientuotis ir suprasti, kur galima sutelkti savo mokslinę veiklą, kokia yra atskirų sričių specifika ir galimybės. Dalytasi praktiniais patarimais, kaip įgyvendinti mokslinį tyrimą, į ką atkreipti dėmesį, kaip atliekant mokslinius tyrimus naudotis inovatyviomis technologijomis ir DI.
VIOSS lektorė Kasandra Musovic iš Slovėnijos Mariboro universiteto sakė, kad jai ir kitiems atvykusiems kolegoms didelį įspūdį padarė puikiai organizuotas renginys ir visiškai naujos laboratorijos. Pasak jos, ši vasaros mokykla visiems tapo labai gera starto aikštele: „Tai buvo puiki galimybė tyrėjams, skirtingų specialybių gydytojams ir slaugytojoms sujungti pajėgumus. Išklausę lektorių iš įvairių Europos šalių, atradome galimybių dalyvauti įvairiuose europiniuose projektuose ir dalintis jau turima patirtimi.“
Visą savaitę doktorantų darbai ir pristatymai buvo vertinami atsižvelgiant į jų inovatyvumą, potencialą pritaikyti rezultatus gydymo praktikoje, gebėjimą aiškiai konstruoti tyrimo idėją bei strategiją. Renginio uždaryme buvo apdovanota geriausio mokslinio projekto autorių komanda: Ugnė Mickevičiūtė (VU), Mariam Vashakidze (David Tvildiani medicinos universitetas), Adomas Danilevičius (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) ir Mindaugas Smetaninas (VU).
Komentarų nėra. Būk pirmas!