Autonomijos klausimas nepraranda ir negali prarasti aktualumo – tokią poziciją pokalbyje išreiškė Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektorius prof. habil. dr. Jūras Banys. Tačiau dažniausiai kalbama apie aukštosios mokyklos autonomiją, pamirštant pabrėžti autonomijos svarbą kiekvienam universitetinės bendruomenės nariui. Šiame interviu pasistengta ne tik priminti pamatinius akademinės laisvės principus, bet ir aptarti, ką autonomija reiškia mokslininkams – žmonėms, kurie suteikia universitetui teisę vadintis universitetu.
Vilniaus universitetas visus praėjusius metus kovojo dėl akademinės autonomijos. Kokie yra šios kovos padariniai? Ar ši kova jau baigėsi?
Kova dėl autonomijos yra tęstinė. Nėra taip, kad vieną kartą iškovojus autonomiją galima būtų nusiraminti. Kova dėl savo teisių ir laisvių – nuolatinė visų universitetų būklė, nes aukštosios mokyklos turi kovoti dėl autonomijos, laikytis savo principinių nuostatų. Tai ir demonstravo Vilniaus universitetas. VU parodė stiprią ir, esu įsitikinęs, teisingą poziciją. Reikėtų labai padėkoti VU Senatui, kuris atsilaikė prieš politinį spaudimą ir parodė vakarietišką autonomijos supratimą. Kalbant apie ateitį – dabar Seime darbo grupė rengia Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Kol mes tų pataisų nematėme – sunku prognozuoti ir kalbėti apie tai, kokio pobūdžio jos bus ir kaip įvykiai klostysis toliau.
Nagrinėjant autonomijos klausimą dažniausiai buvo kalbama apie bendrą aukštosios mokyklos autonomiją, tačiau norėtųsi paklausti, ką autonomija reiškia mokslininkui? Ar ji yra jam svarbi?
Autonomija mokslininkui yra svarbi, nes autonomijos priešprieša būtų – diktatūra. Diktatūroje dingsta mokslinė laisvė, nekalbant apie atsirandančius biurokratinius suvaržymus ir formalumus. Todėl mokslininkai visada eina ten, kur daugiau laisvės. Laisvė mokslininkui yra svarbi, nes leidžia daryti tai, kas jam tikrai įdomu. Čia galima pacituoti tarp mokslininkų paplitusį sąmojį, kad „tikras mokslininkas tenkina savo smalsumą valstybės sąskaita“.
Kaip pavyzdį galiu pateikti tokią istoriją – Leipcigo universitetas, kuris visu amžiumi yra senesnis už Vilniaus universitetą, įsikūrė, kai Prahos universitete buvo pamintos kai kurios mokslininkų autonomijos teisės. Įvyko konfliktas tarp čekų ir vokiečių, tuomet vokiečių profesoriai pasitraukė iš Prahos universiteto ir įkūrė universitetą Leipcige. Tad mokslui autonomija ir mokslinių tyrimų laisvė yra labai svarbi. Be jos negali būti nei mokslo, nei universiteto.
Ar pasaulyje mokslininkams suteikiama autonomija yra panaši, ar skirtingose šalyse ji irgi yra skirtinga?
Manyčiau, kad mokslininkų autonomija iš esmės yra vienoda visur, nes ji, kaip ir laisvė – arba yra, arba jos nėra. Pasaulyje, kur man teko dirbti – tiek Anglijoje, tiek Vokietijoje, mokslininkams suteikiama tikrai daug laisvės. Lietuvoje yra daugiau biurokratinių suvaržymų. Matyt, tai priklauso nuo požiūrio į mokslininką. Galiu paliudyti, kad viešųjų pirkimų procedūros mus kamuoja labiau negu vokiečius ir anglus. Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje mokslininkas a priori laikomas sukčiumi ir, valdžios manymu, jį reikia kontroliuoti. Kitose šalyse yra kitoks požiūris.
Paminėjote, kad kai kuriais aspektais Lietuvos mokslininko autonomija yra suvaržyta, palyginti su mokslininkų laisve užsienyje. Kokios yra mokslininko autonomijos perspektyvos mūsų šalyje? Ar prognozė būtų optimistinė, ar pesimistinė?
Manau, kad mes, nepaisant nieko, einame tikros europinės autonomijos link. Susiečiau tai ir su Vilniaus universiteto Senato kova dėl pagrindinių akademinės laisvės principų. Mūsų universitetas parodė stuburą ir charakterį. Senato nariai garsiai pasakė apie tai, kokią universiteto autonomiją jie nori turėti. Tai parodė ir universiteto lygį, ir tai, kad autonomijos klausimu mes nesame prastesni už vokiečius, anglus ar švedus.
Dar norėčiau pažymėti, kad Lietuvoje VU buvo vienintelis universitetas, kuris kovojo dėl savo autonomijos. Tuomet kyla klausimas – ko vertos kitos aukštosios mokyklos? Norėčiau mesti akmenėlį į jų daržą. Kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, matyt, ir autonomija, ir laisvė suprantamos kitaip. Vis dėlto Vilniaus universitetas, turėdamas ilgą istoriją ir savo tradiciją, parodė stiprų charakterį ir savimonę – tai davė puikų rezultatą. Formaliai mes turime ir veikiantį statutą, ir visas tvarkas, bei neturime tokio cirko kaip Klaipėdos universitete, kuriame dabar yra du rektoriai. Aš tikrai neįsivaizduoju Vilniaus universiteto, kuriame vienu metu būtų du savo pareigas einantys rektoriai. Manau, kad mes ir toliau išlaikysime stuburą ir sėkmingai išgyvensime visas galimas audras.
Komentarų: 20
2012-02-22 17:18
juknaSutinku su prof. J. Baniu. Tik jis gal kiek trumpokai atsake i svarbiausia (mano akyse) klausima: [i]ką autonomija reiškia mokslininkui?[/i] Mano supratimu, autonomija neatsiejama nuo demokratiniu principu. Tad apgynus VU autonomija reiketu zengti ir sekanti logiska zingsni: atstatyti [b]fakultetu [/b]autonomija VU viduje ir demokratizuoti ju valdyma. Tam uztektu tik naujame Statute irasyti (atitinkamai paredagavus), kad:
1. Dekana renka fakulteto taryba, rektorius ji tvirtina ar atmeta (dabartiniame Statute yra atvirksciai).
2. Isskyrus dekana, [b]niekas[/b] i fakulteto taryba nepatenka pagal pareigas (dabar visi katerdu vadovai automatiskai tampa ir tarybos nariais). Beje, sitas (jokiu “pagal pareigas”) principas jau taikomas VU Senatui.
Tik laisvais besijauciantys mokslininkai stos muru uz VU autonomija.
2012-02-22 22:03
GintarasMano galva Mokslininko autonomija painiojama su administracine ir valdymo universiteto kaip institucijos autonomija- niekas tikrai nesikesino į mokslininko autonomija nei rengiant MSI , nei kitur-atvirkščiai, Senatas buvo vienintelis organas , kuris reguliavo akademine laisve, laisve rinktis tyrimu kryptį, laisve spręsti apie studijų reikalus, net KT nieko apie tai kad varzoma “mokslininko autonomija ” nepasakė . Šiandien vakaruose keliamas kitas klausimas – ar nemažėja moksliniu autonomija, t.y. Sprendimu ką ir kiek tirti priėmimas, nuo to ir nuo tu kas finansuoja, kiek man teko susidurti mokslo darbuose keliamas klausimas – jei verslas diktuoja ką daryti, kaip daryti ir ką daryti su tyrimo rezultatu- kas čia ? Diktatas. Pinigu diktatas. Ir deja, kur musu VU registruoti ES, JAV ar Japonijos patentų agenturose patentai kur registruotos ar parduotos technologijos – aš jų nemačiau ir musu balanse jų nėra, nors tyrimus užsieniečiams vykdome :sad:
Taigi, kas labiau kenkia autonomijai? Musu vidinio stuburo santykiuose su verslu neturejimas ar mistine “blogosios” valdžios ranka pakelta virš vargselio mokslininko? Nors dėka ankstesnių diskusijų ir p. Juknos ir p.Artūro, aiskejo, kad eiliniam mokslininkui nelabai ir svarbu buvo kaip ten su universitetu- jam svarbu kaip ten pas ji katedroje, kaip projekte, ką jis gali ir ko jis negali daryti, o visa ta aja-ja-ja i-jai kilo tikrai ne is eilinio mokslininko.
Smagu dar kad p. Vytautas Daujotis įsitrauktu į diskusija, kaip VU bendruomenes narys ;-)
2012-02-23 08:36
LeoVisiskai sutinku su p.Gintaru: straipsnyje mokslininko autonomija painiojama su administracine ir valdymo universiteto kaip institucijos autonomija. Ar bent jau meginama ioirzsti nuomone, kad tarp ju yra vienareiksme lygybe: jei universitetas administraciskai laisvas (autonomiskas) – tai ir jo mokslininkai laisvi (autonomiski). Sitaip teigti butu arba samoninga demagogija, arba patetiskas utopizmas.
Universiteto institucine autonomija gali buti suvokiama tik kaip salyga mokslininko autonomijai – gal but butina, bet tikrai [i]ne pakankama[/i] salyga. Pastarajai tezei irodymu toli ieskoti nereikia: iki siol VU, regis, institucines autonomijos nestokojo, bet vidiniu problemu, tarp kuriu mokslininko autonomija – ne paskutineje vietoje, irgi nestokojo. Turiu omenyje lesu naudojimo neskaidruma, isbujojusi favoritizma, “baznytini hierarchizma” , akademiniu “feodu” sistema ir t.t. VU dignitoriams bei “aristokratijai” vertetu isklausyti bei isiklausyti ir i “liaudies” balsus, pasidometi, kuo ir is ko si gyvena, bent pameginti isijausti i jos padeti.
Kol to nera – “universiteto bendruomene, musu universitetas” tera ideologiniai konstruktai. Nes tikroveje yra “musu”ir “jusu” universitetas, ir dvi bendruomenes – “aristokratija” ir “liaudis, plebejai”… :sad: :sad:
2012-02-23 08:59
Kęstutis SasnauskasDžiugu, kad mūsų universitetas pademonstravo tvirtą stuburą, išsaugodamas autonomiją ir parodydamas pavyzdį kitiems. Tačiau, kalbant apie autonomiją plačiąja prasme, reikėtų neužmiršti ir padalinių autonomijos Universiteto viduje. Šiuo metu universitete dominuoja pilna centralizacija, padalinių autonomija yra minimali, ką ypač pajuto mūsų Institutas neseniai prisijungęs prie VU. Bet koks popierėlis ar sutartėlė yra pasirašoma rektoriaus, prieš tai įveikus „kliūčių ruožą“ (derinimas teisės skyriuje, finansų direkcijos viza, viešųjų pirkimų direkcija…). Manau, kad yra būtina bent dalinė decentralizacija, išplečiant padalinių teises, ir perkeliant atsakomybę padalinių vadovams.
Gintaro komentaro papildymas dėl patentų: VU iki šiol neturi jokių intelektinės nuosavybės tvarkymo taisyklių, nėra ir žmonių, dirbančių šį darbą. Vargu ar panaši situacija yra bent viename iš 500 geriausių universitetų, į kurių tarpą norėtume patekti. Atsakydamas į Gintaro pastabą dėl patentų, pasigirsiu, kad 2011 VU Biotechnologijos institutas gavo tris užsienio patentus su BTI afiliacija (du US, vieną EP), iš jų du jau licencijuoti. Šiuo pavyzdžiu linkime sekti visiems VU mokslininkams.
:sad: :-)
2012-02-23 09:27
GintarasGerb. Profesoriau, BTCHI geras , ne ne geras -puikus pavyzdys tikiuosi įkvėps ir kitus mūsų mokslininkus.
O dėl IN – sutinku ir apgailestauju, kai žemesnėje reitingų grandinėje esantys VGTU ir KTU įsteigė ir inovacijų skyrių (KTU) ir apjungė į vieną stiprią Mokslo direkciją visas pajėgas (VGTU) , mes tik tik pradėjome ( dėka ko gero jūsų instituto) kažką daryti, nes iki šiol politika buvo kad čia mums , kaip Ostapas Benderis sakė “zagranica pamožet”- VŠĮ “Saulėtekio slėnis” su savo Technologijų perdavimo centru , nežinau gal ir toliau dar taip galvojama 8)
2012-02-23 15:54
Atvėskit, SJ,Užvažiuokit kada nors į Lietuvą, pasižvalgykit, kaip čia žmonės gyvena, o tuomet jau pamokykit, kaip unievrsitetą valdyti.
2012-02-23 16:23
ArtūrasKūrėjo laisvė nuo institucinės autonomijos priklauso tik netiesiogiai (jei vadovas kažkam lankstosi, tai jis to paties ko gero reikalaus ir iš pavaldinių). Kūrybai, naujovėms žymiai svarbesnė vidinė institucijos organizacija. Šie dalykai yra gvildenami mokslinėje literatūroje. Pavyzdžiui, pagal Hofstedę, palankios naujovėms institucijos savybės yra šios:
– decentralizuotos sprendimų priėmimo struktūros,
– „plokščia“ organizacija,
– asmeninės patirties naudojimas,
– pavaldiniai tikisi patarimo,
– inovacijos reikalauja gerų kovotojų,
– novatoriai nesijaučia kaustomi taisyklių,
– toleruojamas struktūros ir procedūrų neapibrėžtumas,
– pasitikima individuliais sprendimais,
– ilgalaikės vertybės.
Nepalankios naujovėms institucijos savybės:
– centralizuotos sprendimų priėmimo struktūros,
– hierarchija,
– formalių taisyklių naudojimas,
– pavaldiniai laukia nurodymų,
– inovacijos reikalauja hierarchijos paramos,
– novatoriai jaučiasi kaustomi taisyklių,
– stipriai formalizuota vadybos koncepcija,
– pasitikima kolektyviniais sprendimais,
– trumpalaikiai tikslai.
2012-02-23 17:27
jukna@ #7: Manau sitas Hofsted’e parode pirstu i saknis: “centralizuotos sprendimų priėmimo struktūros, hierarchija, formalių taisyklių naudojimas”. As dar prideciau: titulai ir postai kurybines karjeros virsune.
@ #6: Senai laukiau tokio tipo priekaistu. Pirma, as ne “mokau” kaip uni valdyti – tik diskutuoju. Antra, as puikiai zinau, “kaip čia žmonės gyvena” (net studentu darbams vadovauju). Trecia, as nesu anonimas, esu as ir sakau ka as galvoju. Ketvirta, mano visi darbai su MII prieskyra. Tad darau ta pati ka ir Lietuvoje, tik neimdamas nei cento is jos biudzeto. Gal jus mano aktyvumas ir erzina. Bet man VU yra mano Alma Mater, ir jos likimas man tiesiog rupi. Rupi ir tai, kodel jus taip reaguojate. Be to, is toli kartais matosi geriau … Bet nepergyvenkite: as tik nesenai isijungiau i VU diskusijas, gavau kaip reikiant i spranda, ir matyt greit uzsiciaupsiu. Reiks pasedeti ir pabandyti suprasti – kur to agresyvaus bendravimo budo saknys – gal kaip tik cia, o ne autonomijose ir pan. ir gludi visa problema.
2012-02-23 21:30
Pagarbiai” Senai laukiau tokio tipo priekaistu” – jokio priekaišto nebuvo , vien tik kvietimas įsigilinti į vietos situaciją. Norėčiau paklausti ar Jūsų universiteto Vokietijoje fakultetų tarybas sudaro vien visuotiniame darbuotojų susirinkime išrinkti asmenys?
2012-02-24 14:22
jukna@ #9: As supratau jusu pasakyma “nesedi Akademijos 4, tai ir nekisk nosies”. Atleiskit, jeigu neteisingai supratau. Del Vokietijos universitetu. Cia fakultetu struktura visai skirtinga negu Lietuvoje. Fakulteta sudaro profesuros (Lehrstuhl), kiekviena su vienu (kartais dviem) profesoriais ir keletu mokslo darbuotoju. I taryba (Fachbereichsrat) niekas nepatenka automatiskai. Atstovus i taryba renka trys darbuotoju grupes: profesoriai, mokslo darbuotojai ir studentai, pagal nustatytas kvotas. Kaip taisykle, profesoriu atstovu kvota yra nemazesne nei likusiu dvieju grupiu. (Skirtingose zemes taisykles kiek skiriasi, bet nedaug. ) Rasau tai tik todel, kad paklauset. O siaip sita Lehrstuhl-sistema (su daug mazu feodaliuku) yra uzsilikusi dar is kaizerio laiku. Musu sistema (su pakankamai dideliom katedrom, mazesne katedros vadovo galia) yra pazangesne.
Del “pagal pareigas” as jau diskutavau keleta kartu. Mano supratimu, tarybos reikalas spresti [b]strateginius[/b], ne einamuosius klausimus. Pastariesiems spresti yra direktoratai (bent jau VU institutuose), ir jie (visai protingai) sudaromi “pagal pareigas”. Bet taryba yra kas kita – ja turetu sudaryti [b]visos[/b] fakulteto bendruomenes rinkti atstovai. (Zinoma, isrenkami gali buti ir katedru, skyriu vadovai.) Palikus ta “pagal pareigas” principa turesim, ka ir turejom: yra “grietinele” (katedru, skyriu vadovai, dekanatas, direktoratas) ir likusi “pilka mase”. Apie koki tada “akademines bendruomenes aktyvuma” ir besneketi. Ypac turint omenyje tu “paga pareigas” rotacijos greiti Lietuvoje.
2012-02-27 08:39
S.Juknai[quote name=”Stasys Jukna”]@ #7: Bet nepergyvenkite: as tik nesenai isijungiau i VU diskusijas, gavau kaip reikiant i spranda, ir matyt greit uzsiciaupsiu. .[/quote]
Nieka nepergyveno nei tada, kai jūs įsijungėte i šias diskusijas (kurios, beje, atsidarė ne ką anksčiau, negu jūs į ja įsijungėte), niekas nepergyvens, jeigu jūs “išsijungsite”. Kaip ir bet kuris kitas iš mūsų. Nesusireikšminkime!
Betgi jei įsjungėte laukdamas, kad jūsų nuomonėms bus sakoma tik “amen!”, tarsi klebono pamokslams bažnyčioje, tai klydote. Čia – ne vienminčių klubas, o diskusijų, tarp jų – ir ginčų, erdvė!
2012-02-27 18:03
jukna@ #11: “Čia – ne vienminčių klubas, o diskusijų, tarp jų – ir ginčų, erdvė!” Pasirasau po kiekvienu zodziu. Beda tik, kad visa ktitika mano asmeniui, ne mano teiginiui (zr #1). Del “susireiksminimo”: nerinkau statistikos, bet ispudis toks, kad mane “sureiksmina” kaip tik oponentai, savo arsiu butent mano komentaru (tiksliau – mano asmens, diskutavimo budo) puolimu (kitose diskusijose apie autonomija). Gal del to, kad pasirasau kaip “emigrantas parazitas” (zr. #8 del to “parazito”)? Bet tai butent apie sio straipsnio tema: mokslininko laisve. Ir mano vienintelis tikslas: padaryti taip, kad norint atvirai reiksti savo nuomone nereiketu isvaziuoti i Frankfurta ar kitur. Nebijant “tarnybiniu pasekmiu”. Taip as suprantu [b]akademine[/b] bendruomene.
2012-02-27 19:32
GintarasP.Juknai, jusu noras kilnus, ir aš gana stebiuosi, kodel visgi musu akademine ir ne tik bendruomene taip pasyviai dalyvauja diskusijose. Ar neidomu? O gal bijo? Negali gi būti kad neturi nuomones, siaurai ” uzsidariusi savo siaurame moksliniams tunelyje ” (cituoju P.Drucker) – nenorėčiau tuo tikėti…..
2012-02-28 11:58
GintaruiO ko čia stebėtis? Kai pareiškus kitokią , ne “mainstream’ine” nuomonę susilaukiama “pasiuntimo” į Riomerį ar paniekinamo “prilyginimo” KTU (radau tai kitose diskusijose šiame portale) arba kai oponentui pareiškiama, kad jo nuomonė mažareikšmė, nes jis neturi kokių nors formalių atributų ar “antpečių” (pvz. p.Juknos atvejis, kai jo nuomonės svarumas buvo susietas su jo gyvenama šalimi; kitas pvz. – kažkurioje diskusijoje pastebėtas mėginimas nuomonės svarumą sieti su ISI WoS straipsnių skaičiumi ir citatindeksais), tai… nedaug kam norisi veltis į tokią “[i]pateptųjų[/i]” diskusiją ;-) .
Kita priežastis, manyčiau, gali būti simptomiška: dauguma VU (greičiausiai ne tik jo) akademinės bendruomenės narių [b]ne(be)tiki,[/b] kad iš šių kalbų “bus grūdų”. Tad, užuot gaišę laiką menamų “grūdų” malimui, jie jį panaudoja tam, ką laiko produktyvesne veikla.
2012-02-28 12:14
siaip[quote name=”Gintarui”]O ko čia stebėtis? Kai pareiškus kitokią , ne “mainstream’ine” nuomonę susilaukiama “pasiuntimo” į Riomerį ar paniekinamo “prilyginimo” KTU (radau tai kitose diskusijose šiame portale) arba kai oponentui pareiškiama, kad jo nuomonė mažareikšmė, nes jis neturi kokių nors formalių atributų ar “antpečių” (pvz. p.Juknos atvejis, kai jo nuomonės svarumas buvo susietas su jo gyvenama šalimi; kitas pvz. – kažkurioje diskusijoje pastebėtas mėginimas nuomonės svarumą sieti su ISI WoS straipsnių skaičiumi ir citatindeksais), tai… nedaug kam norisi veltis į tokią “[i]pateptųjų[/i]” diskusiją ;-) .
Kita priežastis, manyčiau, gali būti simptomiška: dauguma VU (greičiausiai ne tik jo) akademinės bendruomenės narių [b]ne(be)tiki,[/b] kad iš šių kalbų “bus grūdų”. Tad, užuot gaišę laiką menamų “grūdų” malimui, jie jį panaudoja tam, ką laiko produktyvesne veikla.[/quote]
be reikalo “siunčia” į aukščiau minėtas aukštąsias mokyklas. Abejotina, kad ten apskritai galimos tokios diskusijos…
2012-02-28 12:33
jukna@ #13+#14: Butent tai – kodel bendruomene (tame tarpe ir mano institute) taip pasyviai dalyvauja ja pacia liecianciose diskusijose – lieka ir man dar vis paslaptis. Mano pirmas ispudis buvo (kaip sako #14), kad zmones tiesiog nebetiki ka nors pakeisti. Nors norint dar visgi galima! Stai nesenai matematikai (net labai zymus, Fields premijos laureatai) paskelbe kvietima boikotuoti Elsevier [url]http://thecostofknowledge.com/[/url]. Ir ka gi: nepraejo nei menuo, o sitas “dinozauras” (Elsevier) jau sureagavo [url]http://mail.elsevier-alerts.com/go.asp?/bESJ001/mHDM9Z4F/u6JRVJB2/xQAF9Z4F[/url]
Bet kuo toliau tuo labiau svarbesne “spengiancios tylos” priezastimi laikau ka kitka (apie ja irgi uzimine #14): Lietuvoje, deja, [i]akademines karjeros tikslas yra antpeciai (titulai ir pareigos)[/i]. O ju bediskutuodamas tikrai negausi, greiciau prarasi! Ypac atvirai pasisakes, kas esi. Tokioje sistemoje geriau laikyti liezuvi uz dantu. Prie to dar prisideda “oponentu suasmeninimas”. Svarbu ne [b]ka[/b] jis sako, o[b] kas[/b] tai sako. Stai kad ir V.Daujocio pavyzdys. As ir pats su daugeliu jo minciu nesutinku. Bet jos man buvo labai idomios. O ko sulaukem: kiek jis turi ISI darbu, gal pats verziasi i valdzia ir tt. Liudna. Tiesa sakant, butent ta priezastis (titulai ir pareigos kol kas yra mokslininko tikslas) mane ir skatina dalyvauti VU diskusijose. Ne tik SMM turi taisyti klaidas, VU taip pat.
2012-02-28 14:47
Gintaras#15. Turite įrodymų? ar tik gandai kaip tame sename sovietiniame filme: “.. o tai jūs norėtumėte kad pas mus atsitiktų kaip 34 vidurinėje?” gąsdino visus ta 34-a vidurine, kol paaiškėjo kad ten visiškai nieko baisaus nebuvo.
O jeigu yra universitete kitaip mąstančių,. jei jie “nėra su antpečiais” tai dar nereiškia kad nieko negali – pagaliau net tam tikra neformali grupė ar klubas – tai jau būtų tam tikra jėga-su savo idėjomis, savo požiūriu. Teisingai, jei jie ne Senato nariai jų balsas greitai į dangų neitų arba specialiai būtų užtvankos jiems statomos, bet kiniečių patarlė sako: ” sukurtos prieš mus kliūtys daro mus stipresniais” :-)
2012-02-28 19:09
jukna@ #17: Del “ar turite irodymu?”. Manau, mes per greit atsistojam i teiseju vaidmeni. #15 tik pasake “abejoju, ar”. Todel stai as pazurejau i situ a/m portalus. Jokiu skyriu “komentarai” ar pan. (kaip VU) as ten neradau. Tad galbut #15 ne taip jau ir prasove pro sali: VU situo atzvilgiu tikrai gana demokratiskas universitetas. Ir cia psidaro aktualus “Gintaro” klausimas: kodel tad pati VU bendruomene taip vangiai naudojasi ta unikalia situacija? Kodel neparodzius kitiems, kad VU ne tik del KT teiseju darbo VU liko autonomiskas. O del paciu VU mokslininku vidinio isitikinimo, kad laisvi mokslininkai geriau trauksis i Leipciga, negu nulenks galvas valdininkams.
2012-03-02 22:06
jukna… atleskit, kazkaip atsirado komentaro dublis … ne ta paspaudziau
2012-03-03 10:45
juknaMan kazkaip prasprudo musu (prijungtu institutu) “likimo brolio”, #4 Kęstutucio Sasnausko komentaras (daily rush, deja). Bet jis sako tiesa: VU gal per daug centralizuota. Reiketu didinti padaliniu autonomija sprendziant einamuosius (ne strateginius) reikalus. Ypac dabar, kai VU sitaip isiplete, ta centralizacija gali pasidaryti labai nelanksti. Bet cia reiktu ziureti vietoje. Paziureti ar (ir kiek) tas parasu rinkimas letina dalykus.