Vilniaus universiteto (VU) Mokslo ir inovacijų departamentas paskelbė kvietimą jaunųjų mokslininkų ir kitų tyrėjų projektams finansuoti iš VU Mokslo skatinimo fondo lėšų. Tai jau penktus metus iš eilės vykdomas konkursas, skirtas stiprinti tarpfakultetinį ir tarpkryptinį jaunųjų tyrėjų bendradarbiavimą. Konkurse, kuris vyksta nuo 2019 m., jau dalyvavo 75 tyrėjai iš įvairių mokslo krypčių.

Apie projektų rezultatus, tolesnius planus ir dalyvavimo projekte vertę pasakoja VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto mokslininkė dr. Dalia Grendaitė ir Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto doktorantas Irmantas Mogila.

Projektuose – platus temų spektras

Jaunųjų mokslininkų projektą „CRISPR-Cas bakterijų apsaugos sistemos pagalbinių nukleazių tyrimai pavienių molekulių metodais“ įgyvendinęs dokt. I. Mogila kartu su kolegomis tyrė bakterinius priešvirusinius baltymus, susijusius su CRISPR-Cas apsaugos sistema.

„Ankstesnių tyrimų metu nustatėme, kad šie baltymai, kuriuos vadiname Cami1, infekcijos metu nuslopina kitų baltymų sintezę ribosomose ir taip sustabdo viruso dalelių gamybą. Vykdydami projektą siekėme detalizuoti, kaip Cami1 prisijungia prie ribosomų pavienių molekulių lygmeniu. Džiaugiamės, kad pavyko sukurti strategiją, leidžiančią stebėti pavienius Cami1 taikant fluorescencinės mikroskopijos metodus“, – sako tyrėjas.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkė dr. D. Grendaitė įgyvendino projektą „Automatinis vandens „žydėjimo“ nustatymas iš palydovinių duomenų“, kurio metu buvo siekta sukurti dirbtiniais neuroniniais tinklais pagrįstą modelį, leidžiantį iš palydovinių duomenų nustatyti, ar ežeras „žydi“, ir įvertinti žydėjimo intensyvumą, išreikštą chlorofilo α koncentracija.

„Sukūrėme modelius, paremtus „Copernicus Sentinel-2“ palydovų duomenimis. Šie modeliai gali nustatyti vandens „žydėjimą“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos ežeruose. Be to, sukūrėme ir internetinį tinklalapį, kuriame pateikiame informaciją apie vandens „žydėjimą“ šių šalių ežeruose“, – pasakoja mokslininkė.

Vandens žydėjimo nustatymas iš palydovinių duomenų

Išskirtinis dėmesys tarpdiscipliniškumui

Jaunųjų mokslininkų projektų konkurso tikslas – tarpfakultetinio ir tarpkryptinio jaunųjų tyrėjų bendradarbiavimo stiprinimas. Dr. D. Grendaitė ir dokt. I. Mogila sutinka, kad jų projektuose tardisciplininiam bendradarbiavimui buvo skirtas labai svarbus vaidmuo.

„Mūsų vykdytą projektą būtų galima padalinti į dvi dalis: molekulinės biologijos dalį, kai ruošėme Cami1 baltymus ir fluorescenciškai pažymėtus ribosomų kompleksus, ir fizikinę mikroskopijos dalį, kai vykdėme imobilizuotų molekulių tyrimus“, – sako dokt. I. Mogila.

Jis pripažįsta, kad darbuodamasis VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute yra įsisavinęs nemažai molekulinės biologijos metodų, tačiau mikroskopija, lazeriai ir paviršių paruošimas jam buvo nauja.

„Šie elementai yra pavienių molekulių stebėjimo pagrindas, taigi vykdant projektą ši man nepažįstama sritis buvo kertinė. Norėčiau padėkoti fluorescencinės mikroskopijos ekspertams dr. Marijonui Tutkui ir dokt. Aurimui Kopūstui už konsultacijas, pagalbą ir resursus tiek rengiant paraišką, tiek atliekant tyrimus“, – sako dokt. I. Mogila.

Siekdama kuo produktyviau „įdarbinti“ palydovinius duomenis, dr. D. Grendaitė bendradarbiavo su kolegomis iš VU Informatikos instituto.

„Projekte dirbome kartu su doc. Linu Petkevičiumi iš Informatikos instituto. Šis bendradarbiavimas leido geriau apdoroti didžiuosius duomenis ir kurti sudėtingesnius dirbtiniu intelektu paremtus modelius“, – pristato tyrėja.

Allochromatium vinosum Cami1 baltymo (rožinė) ir Escherichia coli ribosomos (violetinė) komplekso struktūra. Dokt. I. Mogilos ir dr. G. Tamulaitienės iliustracija

Projekto rezultatai – akstinas tolesniems tyrimams

Svarbu ir tai, kad šie jaunųjų mokslininkų projektai turi tęstinumą. Dr. D. Grendaitė su kolegomis gavo Lietuvos mokslų tarybos mokslininkų grupių kvietimo finansavimą. Praplėtus komandos kompetencijas, buvo suformuoti sudėtingesni uždaviniai ir aplinkai stebėti sujungti duomenys iš daugiau palydovų.

Dokt. I. Mogila projekto metu vykdytus mokslinius tyrimus aprašė prestižiniame „Science“ žurnale.

„Prestižiniu laikomo mokslinio žurnalo redakcijos dėmesys leidžia manyti, kad šių ir giminingų baltymų tyrimai yra aktualūs mokslinei bendruomenei, tad, pasitelkdami tiek fluorescencijos mikroskopijos strategiją, tiek kitus metodus, tęsiame juos toliau. Projekto metu išplėtota strategija gali būti tinkama ir kitiems su ribosomomis susijusiems baltymams tirti, tad tikimės ją pritaikyti ir naujiems objektams“, – sako jis.

Abu mokslininkai sutinka, kad jauniesiems tyrėjams skirtas Mokslo skatinimo fondo kvietimas yra tikrai vertas dėmesio, nes mokslininko pritrauktas finansavimas yra vienas iš akademinės laisvės matų. Be to, šie projektai suteikia galimybę jauniesiems tyrėjams imtis mokslinių tikslų, peržengiančių vadovų bei konsultantų tyrimų lauką.

„Kolegoms linkėčiau užmegzti naujų pažinčių su mokslininkais iš kitų padalinių ir drąsiai teikti paraiškas, kurios gali tapti ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindu“, – sako dr. D. Grendaitė.

Jai antrina ir dokt. I. Mogila. Jis pabrėžia ne tik naujų pažinčių su kolegomis vertę, bet ir galimybę pažvelgti į mokslines problemas kitu kampu. „Anksti įgyta vadovavimo tarpdisciplininiam projektui patirtis atveria daugiau kelių karjeros pradžioje. Labai svarbu, kad šio projekto lėšomis galima finansuoti ne tik mokslinius tyrimus, bet ir jų rezultatų pristatymą aukšto lygio konferencijose, kurios padeda plėsti akiratį ir akademinių pažinčių ratą. Suprantama, kvietime pabrėžiamas tarpdiscipliniškumas ir paskata įtraukti kito fakulteto tyrėjus iš komforto zonos gali išstumti net ir patyrusius mokslininkus, tačiau tai verčia į tyrimus pažvelgti kitu kampu ir apsvarstyti mokslines problemas, kurios aktualios ir už „namų“ padalinio ribų“, – sako dokt. I. Mogila.

–

Primename, kad šis projektų kvietimas skirtas jauniesiems (mokslų daktaro laipsnį įgijusiems ne daugiau kaip prieš 10 metų iki kvietimo teikti paraiškas pabaigos) VU tyrėjams, doktorantams ir magistrantūros studijų studentams. Bakalauro studijų studentai gali būti įtraukiami į projektų komandas kaip projektų vykdytojai.

Projektų įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2024 m. balandžio pabaigos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Projektams skiriama suma – iki 18 000 eurų (iki 8000 eurų 2024 m. ir iki 10 000 eurų 2025 m.).

Paraiškų pateikimo terminas – iki 2024 m. kovo 18 d.

Kvietimo tekstą, paraiškos formą ir paraiškos teikimo instrukciją lietuvių ir anglų kalbomis rasite VU intraneto skiltyje „Mokslo administravimo skyrius“ ir „Teams“ grupėje „MSF Jaunųjų mokslininkų ir kitų tyrėjų idėjų konkursas 2024“.

Papildomą informaciją teikia Eglė Miltakienė: el. p. egle.miltakiene@cr.vu.lt, tel. (8 5) 268 7164.