Lietuvos studentai mokslo metais ne tik gilina žinias auditorijose, bet ir turi galimybę pradėti savo mokslinį kelią atlikdami pirmuosius mokslo (meno) tyrimus. Atsiliepdami į Lietuvos mokslo tarybos (LMT) kvietimą, 125 šalies aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunieji tyrėjai net pusę metų laisvą laiką skyrė mokslinei veiklai, o jų darbuose – visuomenei ir mokslui svarbios temos. LMT šiems tyrimams atlikti skyrė 251 tūkst. eurų.

„Dalyvaudama šiame projekte supratau, kiek daug ambicingų studentų iš įvairių sričių dega savo idėjomis ir nori jas įgyvendinti Lietuvos labui“, – sakė tyrimą atlikusi ir jį konferencijoje pristačiusi Vilniaus dailės akademijos studentė Eva Rodz.

Tyrimus Lietuvos studentai vykdė kartu su tyrimų vadovais, o rezultatus pristatė balandžio mėnesį vykusioje konferencijoje „Jaunoji mokslininkų karta 2023“.

Studentų tyrimai – galimybė prisijungti prie mokslo bendruomenės

Nors tolesni karjeros pasirinkimai dar priešakyje, studentai sako, kad vien galimybė išbandyti save tampant jaunaisiais tyrėjais yra vertinga ir kelianti mokslinę (meninę) kompetenciją.

„Moksliniai tyrimai man yra įdomi, įtraukianti ir verčianti nuolat tobulėti veikla, o dalyvavimas tokio tipo projektuose jaunajam tyrėjui suteikia neįkainojamą patirtį“, – kalbėjo vienas iš projekto dalyvių Kostas Gružas, studijuojantis Vilniaus universitete (VU).

Dalis studentų mokslinėje konferencijoje dalyvavo pirmą kartą ir čia skaitė savo pirmuosius mokslinius pranešimus.

„Man šis mokslinis tyrimas buvo pirmasis, kurį pristačiau plačiajai auditorijai, viskas buvo nauja. Buvo naudinga ir įdomu būti akademinėje aplinkoje, bendradarbiauti su mokslo bendruomenės atstovais, dalyvauti konferencijoje ir išgirsti apie daug naujų, aktualių tyrimų ir radinių“, – sakė VU sociologijos trečiakursis Matas Jasinavičius.

Tyrimuose – aktualios temos

Studentai semestrų metu gilinosi į pasirinktas temas, o jų spektras – labai platus. Jaunųjų mokslininkų darbuose buvo aptartos psichologinės, sveikatos, socialinės, genetikos, aplinkosaugos, inovacijų ir kitos aktualios temos.

„Bene svarbiausias mokslinio darbo aspektas yra nuoseklus darbas ir atidus duomenų kaupimas, kad ateityje, esant poreikiui, apie juos būtų galima komunikuoti“, – teigė VU Chemijos ir geomokslų fakultete studijuojantis Lukas Volodka.

Studentas atliko tyrimą apie naujai aprašytą antivirusinę apsaugos sistemą ir tolimesniuose eksperimentuose planuoja kokybiškai tikrinti atitinkamų komponentų genų iRNR.

„Bakterijos, turinčios šią sistemą, pasižymi atsparumu kai kuriems dažnai aptinkamiems bakterijų virusams. Semestro praktikos metu buvo nustatytos optimalios sąlygos sistemai suteikti apsaugą prieš T3 ir T7 bakterijų virusus modelinėje sistemoje ir aptikti du iš trijų sistemos komponentai. Toliau projektas bus plėtojamas siekiant nustatyti, kaip ši sistema yra aktyvuojama, koks jos veikimo mechanizmas“, – pasakojo biochemijos trečio kurso studentas L. Volodka.

Tirta nusikalstamumo geografija

Kriminogeninė situacija ir įvairių tipų nusikaltimų teritorinė sklaida Lietuvoje – tema, apie kurią nuolat kalbama ir ieškoma būdų esamoms problemoms spręsti.

VU kartografijos magistrantūros programos studentas Kostas Gružas savo moksliniame tyrime gilinosi į nusikalstamumo geografiją ir atliko nusikalstamumo rajonavimo metodų taikymo tyrimą, remdamasis 2015–2020 m. Lietuvos policijos registruotų įvykių duomenimis.

„Pagrindinis tyrimo objektas – policijos registruoti įvykiai, kurie yra vienas iš nusikalstamumo indikatorių. Šiuo metu nėra visuotinai naudojami išmaniosiomis technologijomis grįsti nusikalstamumo ir kitų teisės pažeidimų analizės metodai, kurie galėtų pagerinti situaciją. Mūsų tikslas yra prisidėti ne tik prie reiškinio sklaidos pažinimo, bet ir prie nusikalstamumo prevencijos bei kontrolės Lietuvoje gerinimo“, – pasakojo jis.

Kalbėta apie atsparumą hibridinėms grėsmėms

Dabar kaip niekad svarbu kalbėti apie hibridines grėsmes, dezinformaciją, kibernetines ir informacines atakas ir suprasti, kaip jas galima atremti.

VU studento Mato Jasinavičiaus tema – „Lietuvos jaunimo sąmoningumas ir atsparumas hibridinėms grėsmėms“.

„Mano atliktas tyrimas yra itin svarbus Lietuvai, ypač dabartiniame kontekste, o kartu svarbus ir kiekvienam. Aptariama hibridinių grėsmių tema ir pati sąvoka turėtų būti žinoma ir suprantama. Šios sąvokos ir pačios temos platesnis išmanymas mūsų visuomenės sluoksniuose stiprintų valstybės atsparumą tiek vidaus, tiek išorės priešams ir agresoriams, leistų išlaikyti suverenitetą ir laisvą, demokratišką mūsų valstybės raidą“, – įžvalgomis dalijosi sociologijos studijų programos studentas M. Jasinavičius.

Meniniame tyrime – smurto tema

„Kalbėti apie smurtą kultūroje yra itin svarbu, o šio reiškinio deromantizacija kine, muzikoje išties prisidėtų ugdant sveiką visuomenę“, – įsitikinusi Vilniaus dailės akademijos studentė Eva Rodz. Ji savo darbe nagrinėjo smurto lyties pagrindu problematiką ir prevenciją, pasitelkdama šiuolaikinio meno priemones.

Savo tyrimo metu jaunoji menininkė pirmą kartą atliko performansą „Neišsakyti žodžiai“, išreiškiantį palaikymą moterims, susiduriančioms tiek su fiziniu, tiek su psichologiniu smurtu. Šis performansas paskatino studentę kurti naujus projektus ir juos pristatyti.

Pagal projektą buvo sukurta smurto pripažinimo problematiką atskleidžianti meninė instaliacija ir atliktas performatyvus aktas, kurio metu atsitiktiniai žmonės ranka perrašė surinktas smurto istorijas. Be to, buvo parengtas programėlės „Be temos“ maketas. Ši programėlė bus skirta gerinti visuomenės psichikos sveikatą, teikiant terapinę pagalbą nuotoliniu būdu.

Lietuvos mokslo taryba nuo 2017 m. kasmet kviečia studentus dalyvauti mokslo tyrimuose ir jų rezultatus pristatyti mokslinėje konferencijoje. Šiemet konferencija „Naujoji mokslininkų karta“ buvo padalyta net į 8 skirtingas sekcijas, kurias moderavo 9 moderatoriai iš Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos. Joje dalyvavo 125 jaunieji mokslininkai. Su studentų darbų apžvalgomis galima susipažinti Lietuvos mokslo tarybos parengtame leidinyje.