„Labai skiriasi šių rinkimų kandidatų pozicijos tiek vidaus, tiek ir užsienio politikos klausimais. Pasaulyje yra tikimasi nemažų sukrėtimų, kadangi Donaldas Trumpas nėra tipiškas politikas, kuris atsargiais judesiais tęstų dabartinę JAV užsienio politiką, jo pareiškimai yra gana radikalūs tiek vidaus, tiek užsienio politikos klausimais. Tai reiškia, kad JAV pozicijos pasaulyje gali reikšmingai keistis“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas prof. Tomas Janeliūnas.

Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode profesorius pasakoja apie JAV prezidento rinkimus ir kaip jie paveiks pasaulį ir Lietuvą.

Kodėl D. Trumpas tapo respublikonų kandidatu?

„Yra įdomus filtras, kuris praleidžia kandidatais į JAV prezidento rinkimus didžiausių partijų atstovus. Tai reiškia, kad nors kandidatai gali išsikelti ir patys, skaičiuojama, kad kartais būna ir iki tūkstančio įvairių kandidatų, kurie nori patekti į balsavimo biuletenius, ir šiuose rinkimuose jų yra daugiau nei du, tačiau tik respublikonų ir demokratų partijos sugeba sutelkti tokią paramą savo kandidatams, kad jie visiškai užgožia kitus kandidatus. Todėl respublikonų ir demokratų partijos dar prieš oficialius rinkimus daro savo vidinius partijos rinkimus. Vadinamieji pirminiai rinkimai tampa pagrindiniu barjeru daugeliui kitų partijos atstovų. Būtent dėl to, kad respublikonų partijoje D. Trumpas vis dar turėjo gana daug šalininkų ir buvo aiškiai matyti, kad niekas kitas tarp respublikonų rinkėjų nepalaiko taip smarkiai kitų kandidatų iš respublikonų partijos, D. Trumpas galiausiai laimėjo tuos pirminius rinkimus pakankamai užtikrintai. Tapo aišku, kad respublikonai nori matyti tokį jiems atstovaujantį kandidatą“, – apie tai, kaip D. Trumpas tapo respublikonų kandidatu į prezidentus, pasakoja prof. T. Janeliūnas.

Pasak politologo, ne tik respublikonų, bet ir demokratų partijos situacija šiuose rinkimuose buvo neįprasta: „Demokratų partijoje vėlgi buvo specifinė situacija. Joe Bidenas, dabartinis JAV prezidentas, atsisakė dalyvauti rinkimuose. Ir faktiškai be pirminių rinkimų J. Bideno vietą užėmė Kamala Harris. Šiuo atveju dėl to, kad buvo pernelyg mažai laiko ką nors daryti iš naujo, teko ieškoti greitų sprendimų, kaip pakeisti J. Bideną. Partijų pasirinkimas yra tarsi filtras, atribojantis nuo galutinio dalyvavimo didelę dalį kandidatų.“

Prof. T. Janeliūnas. VU TSPMI nuotr.

JAV politinės tradicijos

Ekspertas sako, kad didelę įtaką JAV prezidento rinkimams ir jų eigai daro JAV politinės tradicijos, kurios europiečiams ne visuomet yra lengvai suprantamos: „Situaciją lemia JAV politinės tradicijos, kurios mums kartais sunkiai suvokiamos. Nes JAV politinė sistema yra savotiškai archajiška, labai lėtai kintanti nuo pat konstitucijos priėmimo dar XVIII a. pabaigoje. Ta politinė sistema lemia ne tik tai, kaip yra parenkami kandidatai, bet ir tai, kad tas pasirinkimas yra gerokai apribotas. Tai, kad einantis pareigas prezidentas, jei tik pareiškia savo pageidavimą, faktiškai yra laikomas kandidatu, taip pat yra politinė tradicija. Ir šiuo atveju J. Bidenas neturėjo konkurencijos iki pat paskutinės minutės, nes niekas nenorėjo mesti iššūkio dabar pareigas einančiam prezidentui. Pareigas einantis prezidentas visada turi didelį pranašumą prieš visus kitus kandidatus ir tai reiškia, kad jis vis dar išlaiko partijos pasitikėjimą. D. Trumpo atvejis yra unikalus visų pirma dėl jo asmenybės ir dėl to, kad jis sugebėjo į respublikonų šalininkų pusę patraukti tuos rinkėjus, kurie dažnai tiesiog nedalyvaudavo rinkimuose. Tarp respublikonų atsirado politikų, kurie suprato, kad net ir jų politinės karjeros priklauso nuo to, ar jie rems D. Trumpą. Kad ir J. D. Vance‘as, kuris buvo gana kritiškas D. Trumpo atžvilgiu, bet suprato, kad jo kaip politiko karjera būtų daug efektyvesnė, jei jis taptų ryškiu D. Trumpo šalininku, ką jis ir padarė.“

Užsienio politikos prognozės

Anot profesoriaus, D. Trumpui tapus prezidentu, galimi pasikeitimai užsienio politikoje: „D. Trumpas gali atverti kelią kai kurioms pavojingoms scenarijų gijoms. Pavyzdžiui, deklaruotų, kad nebenorima užtikrinti saugumo Europos valstybėms, kad jis gali išvesti arba sumažinti JAV karių skaičių Europoje, kad jis nėra patenkintas tuo, kiek europiečiai moka už gynybą, ir todėl palieka Europos šalis pačias rūpintis savo saugumu. Tokie scenarijai mums iš tiesų būtų gana pavojingi. Lygiai taip pat D. Trumpas skeptiškai žiūri į paramą Ukrainai. Beveik visi ekspertai sutaria, kad gali būti taip, jog JAV parama Ukrainai drastiškai sumažės.

Kitose srityse D. Trumpas deklaruoja, kad jis sieks pranašumo ir taikos per stiprybę. T. y. kad jis stiprins JAV karines pajėgas, kad neleis šaipytis iš amerikiečių kitoms šalims, ypač Kinijai ar Iranui, kad stengsis išlaikyti JAV galią, demonstruodamas stiprybę. Tai gali vesti į naujus konfliktus. Mes jau matėme per pirmąją jo kadenciją, kai jis labai agresyviai bendravo su Šiaurės Korėjos lyderiu, buvo momentas, kai jau bemaž buvo priartėta prie grasinimų branduoliniais ginklais. Tarifai, kurie buvo skirti sumažinti Kinijos prekybai su JAV, taip pat vedė į ryškų ekonominį konfliktą. Tokių konfliktų tikimybė, vadovaujant D. Trumpui, tikrai gali būti didelė.“